Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2020 07 17 - 10:30

Ne visų prekių eksportas smuko: chemijos produktų ir lazerių eksportavome gerokai daugiau

Eksportuotojams pastarieji trys mėnesiai buvo labai sudėtingi: metinis prekių eksporto nuosmukis balandį buvo 21,8 proc., gegužę smukimas siekė 21,8 proc., o birželį, nors dar nėra duomenų, kritimas jau buvo mažesnis. 

Nors pokyčiai atrodo įspūdingi, toks prekių eksporto nuosmukis balandį ir gegužę buvo vienas iš mažesnių tarp Europos Sąjungos valstybių. Pavyzdžiui, Švedijos ir Estijos prekių eksportas gegužę buvo ketvirtadaliu, Vokietijos ir Suomijos 30 proc., o Prancūzijos net 40 proc. mažesnis negu prieš metus. Galima guostis ir tuo, kad metinis Lietuvos prekių eksporto nuosmukis nepasiekė tokio masto, koks buvo per 2009 metų krizę. Tikėtina, kad dėl bent kol kas gerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto rinkose Lietuvos eksporto rodikliai trečią ketvirtį bus geresni.

Eksporte lyderiavę naftos produktai nusileido baldams ir plastiko gaminiams

Būtina pabrėžti, kad nemažą įtaką tokiam Lietuvos eksporto smukimui darė smarkiai sumažėjusios eksportuojamų prekių kainos – gegužę jos buvo 10 proc. mažesnės negu prieš metus. Tai reiškia, kad eksportas lyginamosiomis kainomis smuko maždaug dešimtadaliu. Labiausiai pigo eksportuojami naftos produktai, tačiau taip pat mažėjo ir daugelio kitų eksportuotų prekių kainos.

Daug metų naftos produktai dominavo pirmoje didžiausias eksporto pajamas duodančių prekių sąrašo vietoje. Tačiau gegužę naftos produktų eksportas krito 63 proc. ir pagal eksportuotų prekių vertę į priekį praleido baldų bei plastiko gaminių eksportą. Žinoma, nuo gegužės padidėjus naftos produktų kainai, jų eksporto vertė birželį ir liepą bus vėl didesnė, tačiau naftos perdirbimo maržos birželį ir liepos pradžioje buvo neigiamos, o tai aiškiai rodo, kad, kaip ir visam naftos perdirbimo sektoriui, taip ir bendrovei „Orlen Lietuva“ yra labai sudėtingas laikas.

Keletą metų stabiliai augęs baldų eksportas balandį ir gegužę kritimo neišvengė – balandį jis mažėjo 37 proc., gegužę – 24 procentais. Nieko nuostabaus, kad daugiausia krito baldų eksportas į labiausiai koronaviruso paveiktas valstybes – Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, o daug mažiau į Šiaurės Europos šalis. Baldų gamintojai ir viešai pastaruoju metu kalba, kad užsakymai iš pagrindinės Lietuvos baldų pirkėjos „Ikea“ smarkiai išaugo, todėl birželio ir liepos mėnesio eksporto rodikliai jau bus geresni.

Augo eksportas į Kiniją

Europoje viena labiausiai nukentėjusių pramonės šakų buvo automobilių ir kitų transporto priemonių gamyba, todėl nenuostabu, kad smukimo padarinius pajautė ir didiesiems gamintojams detales tiekiančios įmonės. Tą rodo ne tik kritęs eksportas, bet  ir vieša informacija apie prastovose buvusių tokių bendrovių darbuotojus bei apskritai gerokai sumažėjusį darbuotojų skaičių, ypač elektros instaliacijas transporto priemonėms gaminančiose Panevėžio ir Klaipėdos įmonėse. Automobilių pramonės aktyvumas Europoje atsigauna – balandį Vokietijoje automobilių gamyba smuko net 97 proc., bet birželį nuosmukis sušvelnėjo iki 20 procentų. Tiesa, ir dabar dar Lietuvoje yra su transporto priemonių gamyba susijusių įmonių, kurių darbuotojams yra paskelbtos prastovos, tai patvirtina nerimą, kad šis sektorius taip greitai negrįš į ankstesnį lygį.

Nestebina, kad maisto produktų eksportas, kuris sudaro svarbią Lietuvos eksportą dalį, smuko palyginti nedaug, o kritimą lėmė ir mažėjusios produktų kainos. Daug mūsų šalies maisto produktų vis dar eksportuojami kaip žaliaviniai produktai, todėl jų eksporto kainos svyruoja daug labiau negu galutinių prekių kainos mažmeninėje rinkoje. Verta pastebėti, kad per koronaviruso proveržį ūgtelėjo galvijų mėsos eksportas į Kiniją – panašu, kad po ilgų darbo metų, mėsos perdirbėjams siekiant patekti į šią rinką, matomas tam tikras apčiuopiamas rezultatas. Tą patį galima pasakyti ir apie kviečių eksportą – praėjusių metų birželį Kinijai leidus Lietuvos įmonėms eksportuoti grūdus į Kiniją, vien šiemet išplukdyta kviečių už beveik 70 mln. eurų į šią šalį.

Beje,  koronaviruso krizė bent kol kas visai nesustabdė šalies eksporto pažibos – lazerių – eksporto. Jų eksportas balandį ir gegužę augo beveik dvigubai. Koronaviruso protrūkio metu augo chemijos produktų, kvėpavimo įrangos eksportas iš Lietuvos, todėl nenuostabu, kad tokios įmonės kaip „Thermo Fisher“ ar „Interurgical“ per pastaruosius tris mėnesius padidino darbuotojų skaičių keliais šimtais.

Prekybos balansas pagerėjo kritus importui

Svarbu pastebėti, kad nuo pat koronaviruso proveržio Europoje ir Lietuvoje eksportas krito kur kas mažiau negu importas, todėl, jeigu praėjusiais metais gegužę prekių eksportas buvo beveik 500 mln. eurų mažesnis negu prieš metus, šiemet eksportas prilygo importui. Tokius pokyčius labiausiai lėmė sumažėjęs namų ūkių vartojimas, kritusios įmonių investicijos, bendrovių siekis mažinti atsargų lygį bei kritusios žaliavų kainos. Atsigaunant gyventojų išlaidoms, bent jau vartojimo prekių importas birželį turėjo atsigauti, tačiau tai, kad vien balandį ir gegužę investicinių prekių importas krito 32 proc., rodo, kad įmonės gerokai pristabdė savo investicijas ir antrą bei trečią ketvirčiais investicijų rodikliai bus labai prasti. Viena vertus, tai suprantama įmonėms stengiantis taupyti finansinius išteklius, tačiau dabar, pagerėjus ekonominei padėčiai eksporto rinkose, labai svarbu, kad įmonės drąsiau atnaujintų investicinius projektus.

Beje, importo statistika atskleidžia, kad balandį ir gegužę labiausiai augo apsaugos priemonių, tokių kaip medicininės kaukės, importas – balandį vien iš Kinijos jų importas siekė 43 mln. eurų, o gegužę – 21 mln. eurų. Tačiau panašu, kad Lietuva buvo tik tarpinė šių prekių stotelė – šių prekių eksportas balandį siekė 19 mln. eurų, o gegužę – 17 mln. eurų.

Jau yra žinomi ir preliminarūs paslaugų eksporto balandį bei gegužę rezultatai: remiantis mokėjimų balanso duomenimis, metinis paslaugų eksporto nuosmukis šiais mėnesiais buvo maždaug 15 procentų. Tai gerokai mažiau negu buvo galima baimintis atsižvelgus į tai, kad didžiausią paslaugų eksporto svorį turi transporto paslaugų eksportas. Pagal tokį paslaugų eksporto kritimo dydį Lietuva atrodo daug geriau už daugelį Europos Sąjungos valstybių, ir tai dar kartą rodo, kad BVP pokytis antrą ketvirtį gali teigiamai nustebinti.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas

 

Pensija

Kontaktai

  • „Skype“
  • Rašykite mums
  • Lizingo departamento kontaktai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.