Kam gyventojai leido pinigus kovidinės vasaros metu?

Paskutinį vasaros mėnesį gyventojai nebuvo linkę taupyti – SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis rodo, kad rugpjūtį gyventojai už jiems suteiktas paslaugas ir parduotas išleido 24 proc. daugiau negu prieš metus, kai liepą metinis augimas siekė 23 procentus. Didžiausią pajamų praradimą patyrė su turizmu ir renginių organizavimu susijusios įmonės, o kovidinė vasara buvo sėkminga mažmeniniams prekių tinklams, kurjeriams, elektronikos pardavėjams bei veterinarams ir juvelyrams. 

Gyventojams ir verslui pavasaris buvo labai sudėtingas, tačiau vasara pranoko daugelio žmonių koronaviruso protrūkio pradžioje susiformavusius labai atsargius lūkesčius. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančiųjų pajamos po stagnacijos pavasarį greitai vėl padidėjo: vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos liepą buvo 8,8 proc. didesnės negu prieš metus. Rugpjūtį metinis pokytis turėjo likti panašus.

Nepamirškime ir to, kad liepą buvo išmokėti vienkartiniai vaiko pinigai (72 mln. eurų), o rugpjūtį – vienkartinės pensijos (182 mln. eurų). Nemažą dalį gautų išmokų namų ūkiai suskubo išleisti. Taip pat vasaros mėnesiais pagerėjo ir gyventojų lūkesčiai dėl savo asmeninių finansų bei šalies ekonominės padėties.

Vasarą gyventojų išlaidų augimo tempui, kurį rodo atsiskaitymai kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, tam tikrą įtaką turėjo daryti per metus sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau tai tikrai nebuvo esminė sąlyga daugelyje sektorių. Pavyzdžiui, bent jau iš SEB banko bankomatų liepą ir rugpjūtį buvo paimta panaši grynųjų pinigų suma kaip ir prieš metus.

Visgi daugėjant naujų užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui Lietuvoje, žmonėms vėl daugiau laiko praleidžiant namuose ir susilpnėjus darbo rinkai, atsiskaitymų kortelėmis augimas artimiausiais mėnesiais, tikėtina, vėl sulėtės.

Mažiausiai išlaidavo turizmui ir renginiams

Kaip ir liepą, taip ir rugpjūtį gyventojai mažiau negu prieš metus išleido toms prekėms ir paslaugoms, kurios susijusios su kelionėmis ir renginiais. Taip ir nesumažėjo kelionių agentūrų pajamų nuosmukis – gyventojų atsiskaitymai kortelėmis už šio sektoriaus įmonių suteiktas paslaugas buvo 90 proc. mažesni negu prieš metus. Kadangi gyventojai mažiau keliavo į užsienio šalis, nenuostabu, kad mažiau išlaidavo įsigydami lagaminus ir kitus bagažo reikmenis.

Truputį geriau negu išvykstamojo turizmo paslaugas teikiančioms įmonėms sekėsi apgyvendinimo paslaugų Lietuvoje teikėjams – liepą ir rugpjūtį atsiskaitymo kortelėmis suma šiame sektoriuje buvo maždaug ketvirtadaliu kuklesnė negu prieš metus. Bet toks pokytis yra kur kas geresnis negu birželį, kai metinis nuosmukis viršijo 60 procentų.

Tai, kad lietuviai ir kitų Baltijos šalių gyventojai keliavo Lietuvoje, padėjo tik sušvelninti, bet ne atsverti užsieniečių  apgyvendinimo išlaidų smukimą. Sumažėjęs užsienio turistų srautas mūsų šalyje lėmė, kad ir suvenyrais prekiaujančių parduotuvių apyvarta buvo gerokai kuklesnė negu prieš metus. Nestebina ir tai, kad vis dar negrįžo į ankstesnių metų lygį gyventojų kelionių viešuoju transportu išlaidos.

Liepą ir rugpjūtį gyventojų išlaidos kino bilietams buvo daugiau negu 50 proc.  mažesnės negu prieš metus. Nuo epidemiologinės situacijos labiausiai priklausys, kaip seksis šių paslaugų teikėjams rudenį. Viena vertus, gyventojai tamsiuoju metu laikotarpiu bus išsiilgę tokių pramogų ir, jeigu nesugrįš griežti tokių pramogų draudimai, metinis pajamų nuosmukis bent jau rugsėjį ir spalį gali būti mažesnis. Tačiau bilietų į kino teatrus pardavimui sugrįžti į lygį, buvusį prieš karantiną, greičiausiai pavyks dar labai negreitai.

Drąsiai pinigus leido prekėms

Atsiskaitymų kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, kad rugpjūtis turėjo būti labai sėkmingas mažmeninės prekybos tinklams, kurių parduotuvėse vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas. Metinis atsiskaitymo apyvartos augimas praėjusį mėnesį buvo gerokai didesnis negu liepą ar birželį. Tikėtina, kad būtent didieji šio sektoriaus mažmeninės prekybos dalyviai buvo vieni iš didžiausių netiesioginių valdžios vienkartinių išmokų naudos gavėjų. 

Atsiskaitymai už kurjerių paslaugas kortelėmis rugpjūtį buvo 65 proc. didesni negu prieš metus, bet tai buvo lėčiausias  atsiskaitymų augimas nuo koronaviruso protrūkio. Tai rodo, kad gyventojai vasaros pabaigoje vėl drąsiau lankėsi  apsipirkimo vietose. Tačiau rudenį šių paslaugų kartu su elektronine prekyba šuolis neišvengiamas.

Po labai didelio šuolio gegužės–liepos mėnesiais rugpjūtį jau sulėtėjo atsiskaitymų kortele statybinių medžiagų, remonto ir buities prekių parduotuvėse apyvartos augimas. Toks švelnus išsikvėpimas vasaros pabaigoje nestebina, ypač atsižvelgiant į tai, kad artėja šaltasis metų laikotarpis.

Kita vertus, elektronikos ir telekomunikacijų prekių pardavimo mastas rugpjūtį toliau augo įspūdingu tempu. Tikėtina, kad rugpjūtį augimą skatino ir artėję nauji mokslo metai, ir namų ūkių ruošimasis tamsiajam metų laikotarpiui, kai namuose rudenį ir žiemą teks praleisti daugiau laiko negu pernai. .

Iš įdomesnių pokyčių verta paminėti net trečdaliu išaugusius atsiskaitymus kortele už veterinarų paslaugas ar pirkinius gyvūnų prekių parduotuvėse. Vargu ar toks šuolis yra susijęs tik su kritusiais atsiskaitymais grynaisiais pinigais. Tai yra dar vienas požymis, rodantis, kad gyventojų finansinė padėtis vasarą buvo gana nebloga.

Taip pat  netikėtai augo ir atsiskaitymai kortele juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvėse – jie padidėjo daugiau negu dešimtadaliu.

Tačiau tai jau yra praeitis, o ruduo ir prekybininkams, ir ypač paslaugų teikėjams bus sudėtingesnis negu vasara.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas