Tikrindamiesi atsparumą finansiniams sukčiams dauguma vis dar nežino, kam galima atskleisti savo asmeninius duomenis

Lietuvos gyventojai jau išmoko atpažinti telefoninių sukčių braižą, tačiau neretai pernelyg pasitiki internetu ar trumposiomis žinutėmis juos pasiekiančia informacija ir vis dar nežino, kam gali atskleisti asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis. Tokią padėtį atskleidžia SEB banko saugumo internete testo rezultatai. 

Slaptažodžių negalima atskleisti niekam

Per kelias savaites SEB banko sukurtą nemokamą saugumo internete testą, kviečiantį pasitikrinti, ar neįkliūtumėte finansiniams sukčiams, Lietuvoje pildė beveik 60 tūkst. žmonių. Tarp trijų klausimų, kuriuos atsakydami gyventojai klydo dažniausiai, buvo ir iš pažiūros paprastas: kuri Lietuvoje veikianti institucija gali prašyti asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų.

„Nesvarbu, kuo prisistato asmuo, su kuriuo bendraujate, – banko, Finansinių nusikaltimų tarnybos, „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju, policininku, – savo slaptažodžių negalima atskleisti niekam“, – pabrėžia SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Neatskirtų netikros SMS

Testą atlikusiems gyventojams keblumų kilo ir mėginant įvertinti, kuris tinklalapis ar SMS žinutė galėjo būti sukurti sukčių.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, trigubai padidėjo patiriama žala dėl duomenų vagysčių ar sukčiavimo schemų (phishing), kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, kad šie primintų žinutes ar laiškus, siunčiamus žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų – valstybės institucijų, bankų ir t. t. Šių incidentų metu padaryta žala aptariamu laiku siekė 100 tūkst. eurų.

„Gyventojai bandomi apgauti vaizduojant ne tik bankų puslapius, bet ir kuriant elektroninių parduotuvių ar sveikatos priežiūros įstaigų kopijas. Kartais netikras svetaines išduoda tam tikri ypatumai: kitoks svetainės adresas, gramatinės ir dizaino klaidos, pavyzdžiui, tik panašus į tikrąjį logotipas, su prekės ženklu nesusiję spalviniai sprendimai, neveikiančios nuorodos. Tačiau pasitaiko ir itin tikslių klastočių, todėl gyventojai turėtų būti itin budrūs laišku ar žinute sulaukę kvietimo prisijungti prie svetainės. Rekomenduojame prie savo interneto banko paskyros jungtis tik per oficialią banko svetainę arba patiems naršyklėje įvedus interneto banko adresą“, – komentuoja banko atstovas.

Eksperto teigimu, neretai į netikrus tinklalapius sukčių įvilioti vartotojai yra skubinami kuo greičiau imtis veiksmų, jų dėmesį bandoma atitraukti periodiškai iššokančiais naujais langais. Todėl labai svarbu skirti laiko ir įvertinti interneto svetainę, prie kurios bandote prisijungti, žiūrėti atidžiai, kritiškai ir kompleksiškai. A. Šapola atkreipia dėmesį į SEB banko testą: jį atliekantiems gyventojams sunkiai sekėsi pastebėti požymius, kad jiems rodomas neva banko tinklalapis tėra sukčių kabliukas.

„Sukčių naudojamos schemos tampa vis įvairesnės ir efektyvesnės. Pavyzdžiui, iš pradžių gali būti atsiunčiama SMS žinutė, o joje – jau nuoroda į tam tikrą tinklalapį. Suklaidinti gali ir SMS žinutės siuntėjo vardas, jei matome ne telefono numerį, o pažįstamos įmonės pavadinimą. Svarbu žinoti, kad sukčiai, siųsdami apgaulingas SMS žinutes, gali pasirinkti bet kokį vardą ar pavadinimą, o telefone žinutės iš tokiu pačiu vardu prisistatančio adresato sugrupuojamos viename susirašinėjimo lange, todėl tai gali sukelti pasitikėjimą. Labai svarbu atidžiai perskaityti ir kritiškai vertinti kiekvienos gaunamos žinutės turinį, nespustelėti neaiškių nuorodų“, – sako A. Šapola.

Atsispirtų vilionėms greitai praturtėti

Geriausiai sprendžiantiems testą sekėsi atpažinti riziką, susijusią su finansinių sukčių ar virtualių draugų pasiūlymais investuoti ir greitai pralobti, paskolinti pinigų nutikus nelaimei. „Esame susidūrę su atvejais, kai į tokias situacijas iš tiesų patekę klientai patyrė didelių nuostolių. Sukčiai neretai skiria daug laiko apgaulingoms schemoms parengti, puikiai išmano psichologiją ir geba daryti įtaką. Todėl net ir tuo atveju, jei manote, kad viską žinote apie finansinį sukčiavimą, geriau iš karto baikite pokalbį ir nesileiskite į platesnes diskusijas, kad nebūtume supainioti ir galų gale apgauti sukčių, kurie kruopščiai ruošiasi savo užduočiai“, – rekomenduoja ekspertas.

Vis dėlto kasdien nuo kibernetinių nusikaltėlių nukenčia įvairaus išsilavinimo, socialinės padėties ar amžiaus žmonės. A. Šapola pataria supratus, kad susidūrėte su sukčiais, nedelsiant kreiptis į banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir policiją.

„Nors pastaruoju metu daug kalbama apie įvairius sudėtingesnius sukčiavimo atvejus, norime priminti, kad, siekiant pasirūpinti savo saugumu, geriau net socialiniuose tinkluose nesidalinti asmenine informacija, kuri galėtų būti naudojama jums kompromituoti ir šantažuoti, ir nepasiduoti spaudimui, jei esate žinute ar skambučiu raginami žengti abejonių keliantį finansinį žingsnį“, – pažymi SEB banko atstovas.

SEB banko sukurtą saugumo internete testą galima rasti ir žinias pasitikrinti www.seb.lt/pinkles