Tvari plėtra: klausimai, į kuriuos įmonėms atsakymų būtina ieškoti jau šiandien
Kova su klimato kaita ir tvari plėtra pastaruoju metu tapo vienomis svarbiausių krypčių planuojant valstybių, visuomenių ir bendrovių raidą. Griežtėjantis gyventojų požiūris į verslo poveikį aplinkai ir atitinkamai besikeičianti teisinė aplinka reiškia, kad artimiausioje ateityje darniai plėtrai įmonės turės skirti vis daugiau dėmesio.
Poveikiu aplinkai ir klimato kaitai verslas privalės rūpintis ne tik todėl, kad tai tauru ar teisinga, bet ir todėl, kad paprasčiausiai nebus kito pasirinkimo. Taigi, bendrovės jau dabar privalo ieškoti būdų, kaip gali prisitaikyti prie besikeičiančių veiklos sąlygų ir reikalavimų.
Viena pagrindinių paskatų tvarumui tapti integralia verslo dalimi yra tarptautinė teisė. Visų pirma – ambicingi Europos Sąjungos siekiai Senajame Žemyne sukurti klimatui neutralią ekonomiką. Tikslą prie tokios pereiti iki 2050 m. pasiūlė Europos Komisija. Tarpinė stotelė – 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 metais.
Siekiant vieningų kriterijų
Tai visiškai įmanoma. Skaičiuojama, kad ir taip per tris pastaruosius dešimtmečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES mažėjo 23 proc., kai tuo tarpu Bendrijos šalių ekonomika paaugo beveik dviem trečdaliais. Tačiau kryptingi tarptautinės bendruomenės veiksmai ir sprendimai turėtų padėti šių tikslų siekti sparčiau ir nuosekliau.
Taigi kitas svarbus žingsnis – bendra Europos Sąjungos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, vadinama ES taksonomija, kuri bus pradėta taikyti 2022 m. Dokumentas daugiausia orientuotas į klimato kaitos švelninimo, atsakingo vandens ir jūrų išteklių naudojimo, žiedinės ekonomikos, taršos prevencijos ir kitas veiklas.
Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Europos Komisija turi paskelbti ataskaitą dėl teisės akto išplėtimo, kad jis apimtų kitus tvarumo tikslus, įskaitant socialinius. Tikimasi, kad ES taksonomija padės investuotojams ir įmonėms savo veiklą bei investicijas nukreipti į tvarią veiklą. Itin svarbu tai, kad įmonės, valstybės, investuotojai ir finansų institucijos turės vieningus bei aiškius rodiklius darniai plėtrai matuoti ir vertinti.
Ambicingi tikslai kurti tvarią ekonomiką, be abejo, reiškia ir nemažus iššūkius, nes veiklos, gamybos procesams tobulinti reikės investicijų. Laimė, verslui prieinami įvairūs finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, žaliosios obligacijos. Svarų indėlį finansuodami žaliuosius verslo projektus atlieka ir bankai. Pavyzdžiui, praėjusių metų rudenį Baltijos šalyse SEB bankas pristatė žaliąsias paskolas. Tokias paskolas teikiame įmonėms, kurios nori finansuoti atsinaujinančios energijos, atliekų tvarkymo, tvarios miškininkystės ir kitus gamtą tausojančius projektus. Skaičiuojama, kad visi SEB grupės finansuoti žalieji projektai pernai padėjo pasiekti, kad bendra anglies dvideginio emisija sumažėtų daugiau negu 229 tūkst. tonų.
Be to, bankai nuosekliai peržiūri įmonių finansavimo sąlygas bei reikalavimus. Pastarieji griežtinami atsižvelgiant ne tik į banko stebėtojų tarybos, bet ir visuomenės, darbuotojų ir investuotojų lūkesčius, kintančius teisės aktų reikalavimus bei finansavimo prioritetus – žalius projektus.
Įmonėms tai reiškia, kad, siekdamos gauti banko finansavimą plėtros projektams, jos privalės vis daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, įmonės valdymui ir socialiniam poveikiui – kaip verslas elgiasi su visuomene ir darbuotojais. SEB bankas jau ne vienerius metus Baltijos šalių įmonių veiklai vertinti taiko metodus, kurie aprėpia ir minėtus principus. Be abejo, vertiname, kokiu kuru varomas įmonės transportas, kokiais būdais šildomi pastatai, iš kokių šaltinių gaunamą elektros energiją įmonė naudoja savo veiklai, kaip elgiasi su atliekomis, tačiau ekonominės veiklos poveikis aplinkai apima gerokai daugiau nei tik konkrečios įmonės taršos emisija.
Svarbus ne tik tiesioginis įmonės poveikis aplinkai
Tačiau svarbus ir kitas, platesnis poveikio vertinimo lygmuo – analizuojama visa įmonės tiekimo grandinė ir gaminių gyvavimo ciklas, CO2 emisija visose su verslu susijusiose grandyse. Kokį poveikį aplinkai turėjo jūsų įmonės gaminiui sukurti reikalingų žaliavų išgavimas, pristatymas į gamyklą? Kas vyksta gaminiui baigus tarnauti? Kaip surenkamos ir perdirbamos atliekos, kokį pėdsaką įmonės veikla palieka, kai produkcija būna seniai iškeliavusi iš už bendrovės sienų?
Atsakymai į šiuos klausimus tampa norma. Kai kurios bendrovės jau dabar pateikia išsamius duomenis apie savo prekių gamybos poveikį aplinkai, ilgainiui ši informacija taps ir reikalavimu. Pavyzdžiui, 2020 m. daugiau kaip 9,6 tūkst. bendrovių pateikė duomenis apie savo poveikį aplinkai per tarptautinės organizacijos CDP platformą, ir tokių įmonių per metus padaugėjo 14 proc. Norint pateikti šią informaciją, reikia surinkti, kaupti ir analizuoti daug duomenų, tad įmonėms būtina diegti skaitmeninius sprendimus tokiai informacijai apdoroti.
Apibendrindamas pabrėžčiau, kad besikeičianti Europos teisinė aplinka reiškia, jog įmonėms artimiausiu metu teks vykdyti vis daugiau su darnia plėtra susijusių reikalavimų. Taigi kiekvienos bendrovės vadovybei verta savęs paklausti – koks mūsų planas? Kaip ketiname mažinti savo verslo poveikį aplinkai ir pereiti prie klimato požiūriu neutralios veiklos? Ar esame įdiegę informacines sistemas būtiniems atitikties duomenims kaupti ir apdoroti? Galiausiai, ar paskirti atsakingi specialistai, kurie rūpinsis tvaria plėtra ir koordinuos su ja susijusius procesus?
Tvarumo skatinimo procesai įsibėgėję, tad norint ne tik neatsilikti nuo rinkos tendencijų, bet ir nesusidurti su gerokai didesnėmis grėsmėmis, mums visiems šiems pokyčiams derėtų pradėti ruoštis jau dabar.
Komentaro autorius – Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius