Sušvelnėję ribojimai netruko grąžinti pirkėjų į galinčias veikti parduotuves
Geresnė negu sausį epidemiologinė padėtis ir truputį sušvelnėję ribojimai lėmė, kad vasarį metinis atsiskaitymų vertės kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus nuosmukis buvo mažesnis negu sausį. Sparčiausiai po sudėtingo sausio mėnesio ant kojų stojosi batų, sporto prekių, vaikiškų drabužių, gėlių prekybininkai. Panašu, kad gyventojai, atsidarius kai kurioms parduotuvėms, suskubo naudotis žiemos išpardavimų nuolaidomis, taip pat vėl gyvai pirko prekes, kurių nepamėgo ar negalėjo įsigyti internetu. Kaip ir ankstesniais mėnesiais prekyba internetu vasarį toliau smarkiai augo.
Labiausiai vasarį atsiskaitymų kortelėmis metinis nuosmukis traukėsi tuose prekybos ir paslaugų sektoriuose, kuriuose buvo sušvelninti veiklos ribojimai nuo vasario 15 dienos. Galima įžvelgti, kad kuo daugiau tam tikro sektoriaus prekybos vietų sutelkta prekybos centruose, kurie pagal reikalavimus ir toliau gali būti tik prekių atsiėmimo vietos, tuo jų apyvartos atsigavimas buvo kuklesnis. Taip pat panašu, kad sparčiau atsigavo ir atsiskaitymai už tas prekes, kurias gyventojai linkę įsigyti ne internetu.
Pavyzdžiui, batų parduotuvėse atsiskaitymų kortelėmis sausį iš esmės nebuvo, tačiau jau nuo vasario vidurio tose avalynės parduotuvėse, kurios galėjo atsidaryti, pirkėjų netrūko gyventojams skubant pasinaudoti nuolaidomis žieminiams batams. Iš viso atsiskaitymų kortelėmis vertė vasarį avalynės parduotuvėse buvo maždaug 50 proc. mažesnė negu prieš metus.
Kur kas lėčiau negu avalynės prekybos sektoriuje vasarį, palyginti su sausiu, daugėjo atsiskaitymų kortele drabužių prekybos sektoriuje – ir dėl to, kad gyventojai labiau įpratę pirkti drabužius internetu, ir dėl to, kad, matyt, daugiau šio sektoriaus parduotuvių yra sutelkta prekybos centruose, kur jos veikti dar negali. Panašiai vasarį sekėsi ir knygynams, kuriuose atsiskaitymų kortele vasarį, palyginti su sausiu, vertė padidėjo labai nedaug.
Vasarį atsiskaitymų kortelėmis vertė parduotuvėse, kuriose dominuoja maisto produktai, didėjo panašiai kaip ir sausį. Pastariesiems prekybininkams ne maisto prekių prekybos ribojimai darė teigiamą įtaką, ką parodė ir neseniai Statistikos departamento paskelbti mažmeninės prekybos apyvartos duomenys. Šiais duomenimis, parduotuvių, daugiausia prekiaujančių maisto produktais, apyvarta lyginamosiomis kainomis sausį augo beveik dešimtadaliu. Ir tai yra visai priešinga situacija, palyginti su pirmuoju karantinu, kai 2020 metų balandį gyventojai privengė maisto prekių parduotuvių. Tuomet tokių parduotuvių apyvarta krito 11 procentų.
Praėjusį mėnesį didesnių problemų dėl pajamų ir toliau neturėjo gyvūnų prekių parduotuvės, kuriose gyventojai kortelėmis išleido ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Panašus pokytis buvo ir sausį, ir praėjusių metų gruodį. Gyventojai, priversti daugiau negu įprasta laiko praleisti namuose, į savo šeimas priėmė gerokai daugiau naminių gyvūnų – tą rodo sparčiau negu ankstesniais metais išaugęs gyvūnų registre užregistruotų kačių ir šunų skaičius.
Buvo sektorių, kuriems vasaris didesnių pokyčių visai neatnešė. Pavyzdžiui, metinis atsiskaitymų kortele nuosmukis maitinimo įstaigose ir sausį, ir vasarį buvo beveik 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad Statistikos departamento duomenimis, maitinimo įstaigų apyvarta lyginamosiomis kainomis sausį krito 58 proc., labai tikėtina, kad panašus nuosmukis buvo ir vasarį. Vargu ar kovas atneš daugiau šviesos į šį sektorių, ir didesni teigiami pokyčiai turbūt gali būti tik balandį, jeigu epidemiologinė padėtis gerės.
SEB banko duomenys rodo, kad vasarį gyventojai, atsiskaitydami kortelėmis už prekes ir paslaugas naudojant kortelių skaitytuvus, išleido maždaug 10 proc. mažiau negu prieš metus (tikrasis nuosmukis buvo dar kuklesnis, nes 2020 metais vasaris buvo viena diena ilgesnis). Sausį atsiskaitymų vertė buvo kritusi maždaug 15 procentų. Galima priminti, kad ribojimai prekybininkams antrojo karantino metu atsirado nuo gruodžio 16 dienos, todėl gruodį metinis nuosmukis siekė 5 procentus. Atsiskaitymų kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus duomenys padeda stebėti net tik gyventojų išlaidų, bet ir jų apsilankymų parduotuvėse dažnumo pokytį.
Įvairūs duomenys rodo, kad vasarį apsukų nemažino internetinė prekyba. Pavyzdžiui, atsiskaitymų vertė internetu SEB banko kortelėmis, kaip ir ankstesniais mėnesiais, buvo maždaug ketvirtadaliu didesnė negu prieš metus. Be to, atsiskaitymų apyvarta kortelėmis už kurjerių suteiktas paslaugas vasarį buvo daugiau negu penkis kartus didesnė negu 2020 metų atitinkamą mėnesį, t. y., augimas buvo didesnis net negu sausį ar gruodį. Būtent tai, kad ir gyventojai, ir prekybininkai labai sparčiai prisitaikė prie prekybos internetu, pagelbėjo ir visam prekybos sektoriui, kurio apyvartos nuosmukis per antrąjį karantiną buvo gerokai mažesnis negu pirmojo karantino metu.
Mažmeninė prekyba sausį Lietuvoje lyginamosiomis kainomis buvo 5,2 proc. mažesnė negu prieš metus. Pernai balandį ji krito net 17 procentų. Toks prekybos susitraukimas sausį nebuvo išskirtinis, palyginti su nuosmukiu kitose Europos Sąjungos šalyse, nes daugelyje jų sausį buvo taikomi ribojimai prekybininkams. Pavyzdžiui, Latvijoje mažmeninė prekyba sausį buvo 10,4 proc., Vokietijoje 8,7 proc. mažesnė negu prieš metus. Tiesa, ten, kur ribojimų nebuvo, prekybos rezultatai sausį buvo visai kitokie – Estijoje mažmeninė prekyba sausį augo 6,9 procento.
Suprantama, kad tai nėra didelė paguoda daugeliui Lietuvos prekybininkų, kurie negali dirbti anksčiau įprastomis sąlygomis, ir jų veiklos ribojimai antrojo karantino metu tęsiasi jau daug ilgiau negu pirmojo karantino metu. Panašu, kad vasarį metinis mažmeninės prekybos nuosmukis Lietuvoje buvo mažesnis, beveik nulinis. Taip pat tikėtina, kad nebelikus ribojimų prekybai, vėl matysime suspaustos spyruoklės principą, kai gyventojai kurį laiką išlaidaus daugiau negu įprastai.
Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
