Lietuvos verslai – Baltijos šalių tvarumo ambasadoriai

Naujausias SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad Baltijos valstybėse veikiančių verslų atstovai itin rimtai vertina būtinus tvarumo pokyčius – žaliam savo įmonės kursui lietuviai skiria didžiausią dėmesį iš kaimynų. Pasak SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, tvarumo svarbą galėjo lemti ir Europos Sąjungos politika, ir kintančios vartotojų vertybės.

SEB bankas gruodžio mėnesį trijose Baltijos šalyse domėjosi smulkaus ir vidutinio verslo požiūriu į tvarumą ir kitas su verslo ateitimi susijusias temas. Atliktos apklausos duomenys atskleidžia, kad didžioji dalis įmonių tvarumą vertina kaip visokeriopai jų veiklai svarbų tikslą. Paprašius respondentų įvertinti, kiek tvari veikla, atsakingas požiūris į aplinkosaugą bei indėlis į darbuotojų ir visuomenės gerovę svarbūs ilgalaikei įmonės sėkmei, apklaustieji lietuviško verslo atstovai kiekvienam iš šių punktų suteikė aukščiausią prioritetą.

Daugiausiai svarbos – 3,8 balus iš 5 – lietuviškas verslas skyrė tvariai verslo veiklai, estai atitinkamai skyrė 3,6, o latviai – 3,2 balus. Tvari verslo veikla apima skaidrią tiekimo grandinę ir viešųjų pirkimų politiką, tvarų pardavimą ir konsultacijas bei vartotojų švietimą, skaidrią finansinę atskaitomybę ir pan. Indėlis į darbuotojų ir visuomenės gerovę lietuvių buvo įvertintas 3,7 balais, atsakingas požiūris į gamtos išteklius ir aplinkosaugą – 3,6 balais. Antri pagal pažiūras liko estai, o mažiausiai entuziazmo kiekvienai tvarumo sričiai parodė latviai. Nepaisant to, skirtumas tarp įverčių nėra didelis, ir kiekvienos šalies respondentų atsakymų vidurkis skalėje nuo 1 iki 5 įsiteko tarp 3,2 ir 3,8 balo.

„Žvelgiant į vertinimus mūsų šalyje, įdomi tendencija buvo tai, kad tvaraus verslo veikla gavo daugiausiai minimalių ir maksimalių vertinimo balų – tai atspindi labai nevienodą verslo įmonių požiūrį į tvarumo vertinimą. Kad svarbu užtikrinti mažą darbuotojų kaitą, didinti jų lojalumą ir įtraukimą į kasdienės verslo veiklos procesus ar kita forma bendradarbiauti su visuomene, didžiausiu balu įvertino tik šiek tiek daugiau nei 4 iš 10 apklaustųjų. Tai reiškia, kad pridėtinė vertė, sukuriama darbuotojams, daugumos verslo atstovų vis dar nėra pakankamai vertinama. Tiesa, labiau nustebino tai, kad atsakingą požiūrį į aplinkosaugą ir klimato kaitos mažinimą prioritetu laiko tik šiek tiek daugiau nei 3 iš 10 apklaustųjų. Vienam iš 10 apklaustųjų tvarumas vis dar nerūpi,“ – apklausos duomenis komentuoja SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Vertybinėms permainoms pakako keleto metų

S. Gutauskaitė-Bubnelienė atkreipė dėmesį, kad verslo atstovai Baltijos šalyse pripažįsta, jog per pastaruosius trejus metų tvarumo temos jų įmonėse tapo itin svarbios. Apklaustieji Estijoje vidutiniškai net 4 iš galimų 5 balų įvertino pakitusią tvarios verslo veiklos reikšmę, nuo jų nedaug atsilieka ir respondentai iš Lietuvos – jie šios srities pokyčiui skyrė 3,7 balo. Lietuviai analogiškai įvertino ir padidėjusį atsakingą požiūrį į gamtos išteklius, o didesnį dėmesį tvarių partnerių paieškai įvertino 3,6 balais.

„Viena vertus, tokius apklausos rezultatus galėjo lemti tai, kad per pastaruosius keletą metų didėjo vietinės valdžios ir ES institucijų dėmesys šiai sričiai, tačiau negalima nuvertinti ir vertybinių pokyčių, vykstančių kiekvieno mūsų galvoje. Galima tvirtai teigti, kad įmonių atstovų vertinimai nėra vien deklaratyvus pareiškimas ar madų vaikymasis – apklausa taip pat parodė, kad mūsų šalies verslininkai tvarios veiklos reikalauja ir iš savo partnerių. Tiesa, anksčiau buvęs itin aktualiu, popieriaus kiekio mažinimas nebėra taip sureikšminamas, nes tai tampa elementaria verslo higiena ir apčiuopiamu skaitmenizacijos rezultatu – daug svarbesnis kasdienėje verslo dienotvarkėje tampa CO2 emisijos mažinimas“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pokyčiai visuomenėje – taip pat akivaizdūs

Vykstančius pokyčius buvo galima fiksuoti ir pernai bei užpernai vykdytose gyventojų apklausose. Pernai metais vykdytos Tvaraus prekės ženklo indekso (Sustainable Brand Index™ 2020) apklausos parodė, kad Baltijos šalių vartotojai prioritetizuoja su tvarumu susijusias vertybes. Pavyzdžiui, iš gautų rezultatų galima pastebėti, kad 67 proc. Lietuvos vartotojų reguliariai diskutuoja apie tvarumą, Latvijoje šis rodiklis yra 66 proc., o Estijoje – 61 proc. Taigi, daugiau nei 6 iš 10 vartotojų Baltijos šalyse kasdien aptaria tvarumą su draugais ir šeima. Lietuva iš kitų dviejų valstybių pastarajame tyrime išsiskyrė tuo, kad čia respondentai gerokai daugiau reikšmės teikia klimato kaitos temai.

Tą patį rodo ir 2019 m. atliktos „Eurobarometro“ apklausos – lietuviai pastebimai lenkia kitas dvi Baltijos valstybes: net 72 proc. Lietuvos gyventojų, palyginus su 59 proc. latvių ir estų, klimato kaitą laikė itin rimta problema ir nedaug atsiliko nuo ES vidurkio – 79 proc.

Reziumuodama SEB tyrimo rezultatus, S. Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad, nepaisant dabartinės pandemijos keliamų rūpesčių, kurie daro įtaką verslo prioritetams, tvarumas liks svarbus ne tik įmonės reputacijai didinti, bet ir tolimesnei sėkmei didelę įtaką turinčiu verslo sprendimu.

SEB banko užsakymu atliktame tyrime 2020 metų gruodį buvo apklaustos 1 198 Lietuvos, 764 Latvijos ir 1 109 Estijos smulkios ir vidutinės įmonės.