Trys didžiausi investavimo mitai ir baimė investuoti: kaip ją įveikti?

SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad Baltijos šalyse vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma. 

Svarstydami apie investicijas, dauguma gyventojų labiausiai abejoja savo finansinėmis galimybėmis ir žiniomis, taip pat baiminasi galimų nuostolių, mano, kad investicijoms neturi laiko, rodo tyrimas. Neigiamus įsitikinimus sklaido ne tik ilgametė investavimo patirtis ir vyraujančios šios srities tendencijos, bet ir jau dabartinės inovacijos.

1. Neturi pakankamų santaupų

Tokios nuomonės laikosi 46 proc. tyrimo metu apklaustų respondentų. Nors finansine pagalve nenumatytiems atvejams, kuri siektų bent  3–6 mėnesius pragyventi reikalingų lėšų sumą, iš tiesų reikėtų užsitikrinti pirmiausia, didelės santaupos, kaip ir ilgas pasiruošimas investuoti, nebūtinos. 

Statistika rodo, kad mažas pinigų sumas – iki 100 eurų – reguliariai investuoja net 8 iš 10 investuojančių gyventojų, o daugiau negu trečdalis per mėnesį tam skiria 20–50 eurų.

Nors investuojamos nedidelės pinigų sumos greitai ir didelės grąžos neduos, ilgainiui tokia pradžia gali būti ypač svarbus žingsnis,  padedantis pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Be to, šiandien norintiems pradėti investuoti sudaromos sąlygos  ypač patrauklios. Pavyzdžiui, jei anksčiau pirminėms investicijoms reikėjo skirti 30–100 eurų, tai šiandien bankai, tarp jų ir SEB bankas, sudaro sąlygas pradėti investuoti tam skiriant minimalią pinigų sumą – vos 1 eurą. SEB banke pradėti investuoti galima tiesiog naudojantis mobiliąja programėle ir gaunant automatizuotą investicijų roboto rekomendaciją bei negaištant laiko banko skyriuje.

2. Gąsdina galimi nuostoliai

Nerimą dėl galimų finansinių nuostolių kaip priežastį susilaikyti nuo investavimo įvardijo 28 proc.gyventojų. Nors investuojant išlieka rizika patirti nuostolių, norint turėti galimybę juos valdyti, svarbu įvertinti riziką ir aiškiai suvokti, ko iš tiesų bijoma.

Finansų rinkose rizika apibrėžiama kaip galimas investicijos vertės svyravimas, ji taip pat susijusi su galima investicijų grąža – norint uždirbti didesnę grąžą, reikia prisiimti didesnę riziką arba, nusprendus rizikuoti mažiau, reikia susitaikyti su tikėtina mažesne grąža. Todėl labai svarbu prieš pradedant investuoti įsivertinti sau priimtiną riziką.

Investicijos riziką reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į laikotarpio, kuriam investuojamas kapitalas, trukmę. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo apie didesnės rizikos prisiėmimą galima galvoti. Kita vertus, jeigu planuojamos trumpalaikės investicijos, tuomet nuo didesnės rizikos investicijų reikėtų susilaikyti, o pinigus verta kaupti sąskaitose arba skirti mažos rizikos priemonėms.

Vienas iš efektyviausių būdų valdyti riziką yra investicijų išskaidymas į kuo didesnį investicinių priemonių skaičių. Kitas irgi efektyvus ir paprastas būdas valdyti riziką – investuoti reguliariai. Tą darant gali būti sumažinta investavimo netinkamu laiku rizika, o susidūrus su rinkos nuosmukiu jį galima netgi išnaudoti, pavyzdžiui, reguliariai investuojant į investicinį fondą įsigyti daugiau investicinių vienetų už mažesnę kainą nuosmukio metu, kurie, rinkai vėl augant, gauna didesnę grąžą.

Kalbant apie riziką ir investavimą taip pat verta prisiminti, kad būtent aiškus investavimo tikslas, kantrybė ir ilgalaikė perspektyva yra raktiniai žodžiai siekiant sėkmingų investicijų. Statistika rodo, kad dauguma ketinančių pradėti investuoti žmonių planuoja pernelyg trumpą laikotarpį – net 55 proc. sako investuoti  numatantys iki trejų metų, ir toks pasirinkimas smarkiai sumažina galimą gauti grąžą.

3. Trūksta žinių ir laiko

Apie tai, kad neturi laiko finansų rinkoms stebėti, pasisakė kiek daugiau negu kas penktas gyventojas.  Panašiai tiek – 22 proc. apklaustųjų – abejoja savo žiniomis apie investicijas, o dar 18 proc. tikina paprasčiausiai nežinantys, kur, į ką ir kada investuoti būtų tikslingiausia ir pelningiausia.

Neturintiems laiko neprofesionaliems investuotojams savo reguliarias lėšas paprasčiausia investuoti į investicinius fondus, kurių valdytojai, investuodami pagal aiškiai apibrėžtą strategiją, nuspręs už investuotojus, kokioms investicijoms skirti pinigus, reguliariai peržiūrės turimas investicijas ir priims sprendimus, ką ir kada pirkti ar parduoti. Tad, paprastai tariant, pasirinkus priimtiniausią pagal riziką ir strategiją fondą, laiko tinkamų investicijų paieškai daugiau skirti ir nebereikia – nebent norėsite susipažinti, į ką fondas yra investavęs.

Tokia investavimo forma tinkama ir investuojant reguliariai nedidelės vertės sumas. Prireikus fondo vienetus galima parduoti per trumpą laiką.

Apibendrinant galima teigti, kad, nors investicijos vis dar svetimos maždaug kas antram gyventojui, tikslingos investicijos ne tik gali padėti apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, neišvengiamo laikant pinigus sąskaitose, bet ir gauti finansinės grąžos. Todėl reguliarios investicijos turėtų tapti dar vienu finansinio raštingumo įpročiu.

SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti čia. SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.

Apie tyrimą

Baltijos šalių gyventojų tyrimą SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat LT“, š. m. kovą internetu apklausi po 1 000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Respondentų amžius – 18–74 metai.

Komentaro autorius Gediminas Milieška, SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas