Switch to mobile version. Į viršų

NAUJIENOS - 2021 06 25 - 10:00

Ar 2021-ieji taps perėjimo prie tvarumo metais?

Klimato kaita jau daro įtaką ir klimatui, ir gamtai. Vidutinė metinė pasaulio oro temperatūra praėjusiais metais buvo 1,2 ± 0,1°C didesnė negu vidutinė daugiametė temperatūra, todėl 2020-ieji tapo vienais iš trejų šilčiausių metų per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Tai, kad dėl COVID-19 pandemijos mažiau išmetama anglies dvideginio, neturėjo didelės įtakos ilgalaikiams klimato pokyčiams. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija vis didėja. Norėdami sustabdyti kritinių ekosistemų eroziją, turime dėti daugiau pastangų. Pagrindiniai mūsų bendros ateities kertiniai akmenys turi būti atsinaujinanti energija, tvari maisto sistema, kuri apsaugotų aplinką, biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą. Transporto priemonės turi nebenaudoti iškastinio kuro, o statomi pastatai atitikti aukščiausius tvarumo standartus. Taigi, kaip mums sekasi ir ko galime šiemet tikėtis?

Europos žaliojo kurso susitarimas, kurio tikslas pertvarkyti Europos ekonominę sistemą, kad ji taptų neutrali klimatui, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pasiekti nulinę taršą, yra labai ambicingas. Todėl kai kurie žmonės vertina tvarumą kaip riziką, kylančią dėl visų reglamentų ir greitų pokyčių. SEB banko ekspertai šioje srityje mato augimo ir plėtros galimybes, taip pat žino reikiamus sprendimus, kaip kurti tvaresnę, švaresnę ir sveikesnę aplinką, kartu ir pasaulį. Akivaizdu, kad, sukūrusi tvarių finansų mechanizmą, Europos Sąjunga ypatingą vaidmenį skyrė ir bankams – skatinti verslo tvarumo pertvarką, kurios investicijoms finansuoti reikalingas didžiulis kapitalas.

Verslo tvarumo pokyčiai jau vyksta ir bankai nuolat dalyvauja juos įgyvendinant. Dvi pagrindinės kryptys yra klientų vertinimas ir įvairių politikos sričių stiprinimas. Didžiausia SEB banko įtakos klimatui dalis yra netiesioginė – banko paslaugos, finansavimas, investiciniai sprendimai, todėl būtina šviesti verslą, permąstyti, kaip dirbsime, kaip įkvėpsime savo verslo klientus pertvarkyti savo veiklą, kad ji taptų tvaresnė.

Akivaizdu, kad netvaraus verslo finansavimas bus tikslingai sumažintas. SEB bankas sukūrė tvarumo veiklos vertinimo sistemą, skirtą numatyti, kaip klientai vykdo savo aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos programas, kokia jų politika ir valdymo struktūra, kas apskritai laikoma tvaria veikla. Aplinka – tai, į ką dabar kreipiame didžiausią dėmesį, todėl vertiname tiesioginę ir netiesioginę klientų verslo įtaką klimatui. Paprastai kalbant, stengiamės suprasti, kur klientai susiduria su didžiausiais iššūkiais ir kokių veiksmų imasi, kad tai pasikeistų.

Nuo 2022 metų bankai turės teikti ataskaitas apie žaliojo turto santykį – kokia paskolų dalis privatiems asmenims ir įmonėms yra „žalia“, t. y. atitinka verslo pasiekimus aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos srityse, o kuri – „ruda“. Jau kurį laiką šalia finansinių rezultatų investuotojai ir visuomenė įmonės pasiekimus vertina ir per vadinamųjų ESG (angl. Environmental, social and governance) indikatorių prizmę.

Europos Sąjungos taksonomija yra vienas svarbiausių pastarųjų metų dokumentų aplinkosaugos tema, kuris apima metodologiją, atskleidžiančią poveikio aplinkai vertinimą. Kartu tai yra būdas nustatyti apčiuopiamus tikslus įvairiems verslo sektoriams ir apibrėžti taisykles, kas yra „žalia“, o kas ne. Pavyzdžiui, jeigu šiandien automobilis neišmeta daugiau negu 50 gramų CO2 vienam kilometrui, jis atitinka taksonomijos reikalavimus. Tačiau 2025-aisiais automobilis atitiks taksonomijos reikalavimus tik tuo atveju, jeigu jo CO2 emisija bus lygi nuliui.

Be to, SEB bankas atnaujino iškastinio kuro mažinimo politiką, kuri apima anglies, naftos, dujų ir durpių gavybą, perdirbimą ir elektros energijos gamybą. Nustatyta, kad iki 2025 metų bus laipsniškai mažinama anglies kasyba, o iki 2030 metų ir anglimi kūrenamos elektros gamyba.

Kaip keičiasi verslas – bendrovių „H&M“ ir „Daimler“ pavyzdžiai

Nėra jokių pasiteisinimų dėl perėjimo prie žaliosios ekonomikos, priemonės, patarimai, produktai – jau paruošti. Ar tai būtų tvariosios obligacijos, žaliosios paskolos, su tvarumu susijusios paskolos, žaliasis lizingas ar kiti dalykai, kiekviena įmonė gali nuspręsti jai tinkamiausią būdą pasiekti užsibrėžtus tvarumo tikslus.

Noriu išskirti su tvarumu susijusias obligacijas – naujovė obligacijų rinkoje. Finansavimas su tvarumu susijusių obligacijų atveju priklauso nuo įmonių rezultato. Skirtingai nuo žaliųjų obligacijų, kai finansavimas yra skiriamas pagal konkrečius žaliuosius projektus.

Verta paminėti bendrovę „H&M“, kuri išleido su tvarumu susijusią 500 mln. eurų obligacijų emisiją, kurios trukmė 8,5 metų. Šios obligacijos yra skirtos trims tikslams įgyvendinti. Jei įmonė jų nepasieks, turės sumokėti investuotojams palūkanas. Tikslai, kuriuos įmonė „H&M“ įsipareigojo pasiekti iki 2025 metų, yra padidinti perdirbtų medžiagų dalį iki 30 proc. ir 20 proc. sumažinti savo veiklos, taip pat elektros ir šilumos pirkimo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 2017 metais. Ir trečias tikslas – 10 proc. sumažinti bendrą žaliavų, audinių gamybos, drabužių gamybos ir transporto išmetamų teršalų kiekį.

Kitas geras pokyčio pavyzdys yra įmonė „Daimler“. SEB bankas konsultavo įmonę ir patarė sukurti žaliojo finansavimo sistemą, kuri turėtų „tamsiai žalią“ – aukščiausią tyrimo instituto „Cicero“ nepriklausomų ekspertų įvertinimą. Ši finansavimo sistema naudojama leidžiant žaliąsias obligacijas ir teikiant žaliąsias paskolas.

2020-ųjų rugsėjį bendrovė „Daimler“ išleido savo pirmąją 10-ies metų žaliųjų obligacijų emisiją, kurios vertė siekė 1 mlrd. eurų. Žengdama šį žingsnį, įmonė siekė tvirtai diegti CO2 neutralias technologijas ir paslaugas. Grynosios pajamos, gautos taikant žaliuosius finansavimo būdus, bus skirtos netaršioms transporto priemonėms gaminti, pavyzdžiui, elektrines baterijas ir kuro elementus naudojančioms elektrinėms transporto priemonėms. Be to, šios pajamos bus naudojamos gamybos įrengimams atnaujinti arba naujų transporto priemonių, kurių CO2 emisija bus lygi nuliui, pavarų gamybai, taip pat baterijų ir kuro elementų perdirbimui.

2021-ieji bus su tvarumu susijusios naujos pradžios metai

Pirmą šių metų ketvirtį tvarių paskolų rinka viršijo SEB banko ekspertų prognozes, spartėja perėjimas prie tvarios energijos gamybos. Tikimės, kad šiais metais su tvarumu suijusių obligacijų emisija bus didesnė negu 1 trilijonas JAV dolerių, t. y. 25 proc. daugiau, negu galėjome tikėtis skelbdami optimistiškiausias prognozes metų pradžioje.

Finansavimas didėja, nes perėjimas prie tvarumo vyksta greičiau, negu kas nors galėjo tikėtis. Matome, kad 2021 metais smarkiai padidėjo valstybės investicijos į energetikos infrastruktūrą. Rinka taip pat plečiasi, priimdama naujus finansavimo sprendimus.

Šių metų pirmą ketvirtį pasiektas tvarių paskolų rekordas – 378 mlrd. JAV dolerių naujų emisijų (net 50 proc. visos 2020 metų rinkos dalies). Šis rekordas yra žaliųjų (150 mlrd. JAV dolerių) ir socialinių (94,2 mlrd. JAV dolerių) obligacijų išleidimo rezultatas.

Taip pat su tvarumu susijusių obligacijų emisija buvo daugiau negu dešimt kartų didesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir jau viršijo bendrą 2020 metų paskolų rinką, o su tvarumu susijusių paskolų padidėjo dvigubai. Šie pokyčiai rodo, kad 2021 metai bus su tvarumu susijusios naujos pradžios metai ir paskolų, ir obligacijų rinkose.

Komentaro autorius Andersas Larssonas, SEB Baltijos šalių verslo bankininkystės vadovas

Pensija

Kontaktai

  • Rašykite mums
  • Lizingo departamento kontaktai
S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.