Vienas efektyviausių viešosios ir privačiosios partnerystės projektų Baltijos šalyse įgyvendinamas Kauno rajone

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, Lietuvoje pagal valdžios ir privačiosios partnerystės sutartis į viešosios infrastruktūros objektus iki 2024 metų planuojama investuoti daugiau negu 180 mln. eurų. Iš jų 13,6 mln. eurų investuos privataus fondų valdytojo „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ į dviejų mokyklų ir baseino atnaujinimą, taip pat į vienos mokyklos statybą pagal su Kauno rajono savivaldybe pasirašytą penkiolikos metų trukmės viešosios ir privačiosios partnerystės sutartį. Sandorį finansuos SEB bankas.

Tai yra ne tik pirmasis Lietuvoje kompleksinis viešosios ir privačiosios partnerystės projektas, vienu metu įgyvendinamas trijose Kauno rajono savivaldybės teritorijose, bet ir pirmasis projektas, bendrai finansuojamas pagal kompleksinio finansavimo schemą (projektui įgyvendinti paskolą suteikė Savivaldybių pastatų Europos regioninės plėtros fondas, SEB bankas Lietuvoje ir fondas „BaltCap Infrastructure Fund“). Šis projektas yra vienas iš mažiausiai viešajam sektoriui kainuosiančių viešosios ir privačiosios projektų Baltijos šalyse. Tokią informaciją rodo SEB banko atlikta šių projektų analizė Baltijos šalyse.

Tvari investicija į ateitį 

Pasak SEB banko valdybos nario ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Viliaus Juzikio, išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad viešosios ir privačiosios partnerystės projektai yra vienas iš efektyviausių būdų greitai ir kokybiškai įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus.

„Kauno rajono gyventojų skaičius per pastaruosius penkerius metus padidėjo beveik dešimtadaliu – kone 8 tūkst. nuolatinių gyventojų, tad savaime suprantama, kad daugėja ir mokyklinukų, kurių poreikių seniau statytos vietos mokyklos ne visada gali patenkinti. Todėl šįkart finansuodami modernią, šiuolaikinius tvarumo standartus atitinkančią A energetinės klasės infrastruktūrą, kartu investuojame ir į šiuolaikišką jaunosios kartos ugdymą“, – pabrėžia V. Juzikis.

Įgyvendinant projektą, bus atnaujintos Zapyškio, Kačerginės ir Mastaičių mokyklos bei Mastaičių baseinas. Be to, šis projektas Kauno rajone neabejotinai sukurs naujų darbo vietų, darys didelę įtaką lavinimui ir mokinių rezultatams, o jo sėkmė gali tapti investavimo į infrastruktūrą pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.

„Tai bus vienas iš mažiausiai viešajam sektoriui kainuosiančių viešosios ir privačiosios partnerystės projektų, kadangi buvo pritaikytos palankios skolinimo sąlygos, parinktas tinkamas finansavimo intensyvumas, atsižvelgta į investuotojo grąžos lūkesčius. Konsultuodami klientus matome, kad viešajam sektoriui daugiau kainuoja tie projektai, kurių nefinansuoja bankai arba kurių struktūra nėra optimali, taikomos nepalankios viešosios ir privačiosios partnerystės sutarties sąlygos ir t. t.“, – teigia V. Juzikis.

„Visi viešosios infrastruktūros projektai (ypač švietimo infrastruktūros) visuomet vertinami atsižvelgiant į skaidrumą ir viešuosius interesus, dažnai darant prielaidą, kad privatus kapitalas tokiems projektams netinka iš esmės. Manau, kad tai klaidingas įsitikinimas, ir Kauno rajono mokyklų projektas yra puikus įrodymas, kad institucijų profesionalumas ir racionali projekto finansavimo bei įgyvendinimo struktūra leidžia pasiekti rezultatą pigiau ir greičiau negu įprasti tokios infrastruktūros plėtojimo modeliai“, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.

Siekiama abipusės naudos 

Skaidrumas, teisinis ir politinis stabilumas bei galimybė prognozuoti reguliuojamąją aplinką yra pagrindiniai dalykai siekiant pritraukti privatų kapitalą infrastruktūros projektams įgyvendinti.

Rengiant šį projektą Centrinės projektų valdymo agentūros viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus ekspertai Kauno rajono savivaldybei teikė finansinę ekspertinę pagalbą dalyvaudami derybose su privačiu investuotoju ir atstovaudami viešuosius interesus.

„Teikdami ekspertinę pagalbą, visuomet siekiame abipusiškai geriausių derybų rezultatų. Šio projekto atveju buvo suderėta tikrai labai konservatyvi investicijų grąžos norma, todėl, remiantis SEB banko atlikta viešųjų ir privačiųjų partnerystės projektų analize, šis projektas yra vienas mažiausiai viešajam sektoriui kainuosiančių projektų Baltijos šalyse“ – sako Ilona Budvytienė, Centrinės projektų valdymo agentūros viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus ekspertė. 

Didelės finansavimo atsargos 

Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje viešosios ir privačiosios partnerystės projektų vertė siekia milijardus eurų, o Lietuvoje tokių projektų vis dar nedaug, nors geros patirties jau yra: Vilniaus Balsių mokykla, Palangos aplinkkelis, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio policijos komisariatai, taip pat Krašto apsaugos ministerijos projektai Vilniuje, Šilalėje ir Šiauliuose.

Svarbu pabrėžti, kad komercinis finansavimas gali būti suteiktas bet kuriam infrastruktūros projektui įgyvendinti. Norint ir žinant konkretaus viešosios ir privačiosios partnerystės projekto tikslą, esant palankiai rinkos perspektyvai, tinkamai projektų audito, finansavimo, garantavimo ekosistemai, bet kuris infrastruktūros objektas gali būti aptariamas, nagrinėjamas ir pradedamas plėtoti gavus komercinį finansavimą. SEB bankas yra pasiruošęs prisidėti prie šaliai svarbių ir ekonomiškai naudingų projektų plėtros bei finansavimo, nes tokių projektų finansavimo galimybės yra išties didelės.