Mėgstantis būti dėmesio centre, energingas, pasitikintis savimi – būtent taip dažnai suvokiame lyderį. Visos šios savybės priskiriamos ekstravertams – asmenybėms tipui, kuris energijos semiasi bendraudamas su kitais, tad dideli socialiniai susibūrimai, darbas komandoje, vadovavimas grupei jiems yra vienas malonumas.
Tuo tarpu intravertai dažniau užima stebėtojo poziciją, vertina vienatvę. Bendravimas su didele grupe žmonių juos dažniausiai vargina, tad iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad verslo pasaulis, kuriame reikia daug bendrauti su kitais, jiems yra svetimesnis negu ekstravertams. Visgi, pasak psichologų, intravertai, gebantys išnaudoti tas savybes, kuriomis nepasižymi ekstravertai, gali tapti puikiais verslininkais.
Apie tai, kad ir intravertai gali tapti sėkmingais verslininkais, pasakoja verslo valdymo konsultacijų ir mokymo bendrovės „OVC Consulting“ konsultantas, psichologas Raimundas Dzimidas.
Dažniausiai manoma, kad pradedantysis verslininkas – tai energingas, veržlus ekstravertas. Tačiau ką daryti savo verslo idėją turintiems intravertams? Ar jie gali būti geri verslininkai?
Raimundas Dzimidas: Be abejo, gali. Ir moksliniai tyrimai, ir praktika liudija, kad tarp sėkmingų verslininkų – nemažai intravertų, pavyzdžiui., Billas Geitsas, „Microsoft“ įkūrėjas, yra vienas žymiausių intravertų. Nepaisant to, kad dažnai įsivaizduojama, jog geras verslininkas, pardavėjas ar derybininkas turėtų būti tik ekstravertas, tai nėra tiesa – intravertai gali sėkmingai pradėti savo verslą.
Ekstravertai bendrauja daug, kone nuolat, o intravertai – nedaug. Galbūt jie nemoka užmegzti ryšių su naujais žmonėmis?
Raimundas Dzimidas: Negalima sakyti, kad jie nemoka bendrauti. Tiesiog jie bendrauja kitaip, pavyzdžiui, jie linkę viską ilgiau apmąstyti, analizuoti savyje. Tai leidžia kur kas geriau įvertinti situaciją. Intravertams daugiau svarbus gylis, o ekstravertams – plotis. Be to, intravertus dažniausiai „veža“ pati idėja – jei jie tiki ja, jiems lengviau įtikinti ir kitus. Jie yra gana gerai pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, todėl jiems lengviau ir pateikti argumentus, ir vaizdžiai perteikti idėjos viziją.
Renginiai, kuriuose siekiama pritraukti investuotojų ar verslo partnerių, laikomi ekstravertų arkliuku. Kuo gali pasinaudoti intravertai, norėdami atkreipti būsimų investuotojų dėmesį?
Raimundas Dzimidas: Intravertai komfortiškiau jaučiasi bendraudami ne su grupe žmonių, o su vienu asmeniu, tad dažniausiai renkasi pokalbius akis į akį. Tokio pokalbio metu jie moka kurti glaudų, pasitikėjimu grįstą ryšį. Jie moka išklausyti kitą pusę, atidžiau negu ekstravertai seka pokalbio eigą, nedaro skubotų sprendimų – tai dažniausiai paperka pašnekovą.
Žinoma, realybė yra tokia, kad pradedantiems verslininkams greičiausiai nepavyks išvengti aplinkybių, kada reikės bendrauti ne su vienu asmeniu, o su didesne grupe. Tokiu atveju reikia skirti laiko pasiruošti, kad būtų galima jaustis užtikrintai, kuo labiau įtraukti ir pašnekovus užduodant jiems klausimų. Svarbu neskubėti iš karto atsakinėti į klausimus, skirti laiko pagalvoti. Jaučiamo diskomforto visiškai išvengti nepavyks, tačiau svarbu rasti būdų, kaip bendravimo metu atsipalaiduoti, nusiraminti ir nepamiršti, kad šis momentas yra laikinas.
Jei intravertai geba labiau argumentuotai perteikti savo idėją, tai galbūt jiems geriau sekasi ir megzti ryšius?
Raimundas Dzimidas: Nors intravertams būdingas mažesnis kalbumas, palyginti su ekstravertais, tačiau jie yra geresni klausytojai, dėl to jie gali išgirsti, ko iš tikrųjų reikia kitai pusei, t. y. partneriams ir investuotojams. Tai padeda sukurti pasitikėjimu ir pagarba paremtus santykius.
Be to, kai kuriais atvejais intravertai mezga ryšius geriau negu ekstravertai. Žinoma, pastarieji turi daug pažinčių, tačiau intravertai užmezga artimesnį, glaudesnį ir tvirtesnį ryšį su klientu, partneriu ar investuotoju. Nors intravertams nėra lengva bendrauti akis į akį su kitu žmogumi, socialiniai tinklai ir kitos šiuolaikinės technologijos padeda plėsti pažinčių ratą.
Pagaliau tik išimtinais atvejais žmogus būna tipiškas intravertas arba ekstravertas. Dažniausiai kiekvienas turi ir vieno, ir kito tipo savybių, tačiau vienas tipas būna dominuojantis, o tai ir lemia atitinkamą elgesį. Kita vertus, ir ekstravertai, ir intravertai, veikiami aplinkos, gali prisitaikyti ir elgtis taip, kaip susiklosto aplinkybės.
