Pagal „Erasmus“ mainų programą užsienyje studijavę jaunuoliai pataria, kiek iš anksto susitaupyti pinigų ir kaip planuoti biudžetą, kad užtektų ir pragyventi, ir pakeliauti.
Pagal „Erasmus“ mainų programą užsienyje studijavę studentai pripažįsta, kad čia praleistas pusmetis yra bene labiausiai akiratį praplėtęs pusmetis iš visų, praleistų universitete. Juk „Erasmus“ studijos – tai kur kas daugiau negu garsieji studentų vakarėliai, vykstantys kelis kartus per savaitę. Užsimezgusios pažintys su bendraamžiais iš viso pasaulio, patobulinti užsienio kalbų įgūdžiai, kelionės, pirmosios finansinio savarankiškumo pamokos – tai tik keli iš svarbiausių dalykų, kuriuos suteikia pusmetis, praleistas studijuojant užsienyje.
Vis dėlto norintys iš „Erasmus“ studijų gauti kuo daugiau naudos, turėtų šiam laikotarpiui pasiruošti iš anksto.
Maisto kainos – kaip Lietuvoje
Kūrybos komunikaciją Vilniaus universitete studijuojanti Gintarė Pakulytė pagal „Erasmus“ programą praėjusių metų antrą semestrą praleido ispanų rašytojo Migelio de Servanteso gimtinėje – Ispanijos mieste Alkala de Henarese, esančiame netoli Madrido.
Nuvykusi į Ispaniją mergina netrukus suprato, kad didžiausią mėnesio biudžeto dalį teks skirti apgyvendinimui – vieno kambario nuoma keturių miegamųjų bute atsiėjo 300 eurų, o dar apie 50 eurų šaltuoju sezonu kainavo šildymas. Nuomotis kambarį bute, kuriame gyvena dar keli studentai ar net dirbantys jauni specialistai, Ispanijoje labai populiaru.
Maisto kainos Ispanijoje Gintarei didelio šoko nesukėlė, nes būtiniausių produktų kainos parduotuvėse pasirodė labai panašios kaip ir Lietuvoje.[content term="Infobankas - jaunimui"]
„Kita vertus, Ispanijoje brangesnis viešasis transportas, nes studento bilietas mėnesiui kainuoja 20 eurų (Lietuvoje – daugiau negu 5 eurus). Tiesa, privalumas yra tai, kad, naudojantis šiuo bilietu, galima važinėti ir bet kokiais traukiniais, autobusais ar metro Madrido mieste“, – viešojo transporto kainų skirtumą lygino studentė.
Lietuvei pasirodė brangu ir lankytis Ispanijos kavinėse ar baruose, nes patiekalai kainavo nuo 6–10 eurų. „Dažniausiai pasiimdavome vieną gėrimą ir sėdėdavome visą vakarą, valgyti tikrai neidavome“, – pasakojo Gintarė.
Vilniaus universiteto chemijos studentas Jonas Kasparas Kvedaras, pagal „Erasmus“ mainų programą prieš keletą metų penkis mėnesius praleidęs Prahoje, Čekijoje, nueiti į barą nevengdavo. Pasak vaikino, alus Čekijoje pigesnis negu Lietuvoje – baruose jis kainuoja šiek tiek daugiau negu eurą, o parduotuvėse, jei pasitaikydavo akcija, – 70–80 euro centų.
„Prahoje už maistą parduotuvėse išleisdavome panašiai kaip ir Vilniuje. Nors kai kurie produktai kainuodavo truputį brangiau, kai kurie truputį pigiau, bendras kainų lygis Čekijoje šiek tiek mažesnis“, – mano Jonas Kasparas.
Vaikinas ir už apgyvendinimą mokėjo gerokai pigiau negu Gintarė, nes gyveno bendrabutyje. Kitų variantų vaikinas net nesvarstė, mat būdamas vilnietis norėjo pajusti gyvenimo bendrabutyje kultūrą. Vieta dviviečiame bendrabučio kambaryje kainavo 100–130 eurų per mėnesį (priklauso nuo šildymo kainų).
Mėnesio biudžetas studijuojant užsienyje – per 400 eurų
Gintarė skaičiuoja, kad per mėnesį Ispanijoje išleisdavo daugiau negu 420 eurų: 300–350 eurų atsieidavo nuoma, 20 eurų – transportas, o likusi dalis tekdavo maistui.
„Pinigai man antraeilis dalykas. Aš niekada neišlaidaudavau, todėl į minusą neišėjau. Žinoma, reikėjo pagyventi susispaudus. Pajutau, kad gyvenu ne Lietuvoje, kur gali bet kada grįžti pas mamą pavalgyti“, – pasakojo mergina.
Panašią sumą – vidutiniškai apie 400 eurų per mėnesį–Čekijoje išleisdavo ir Jonas Kasparas. Beje, apie 100 eurų per mėnesį vaikinui atsieidavo pramogos.
Didžiausią dalį biudžeto, skirto pragyventi užsienyje, jaunuoliams padengė „Erasmus“ stipendija. Tuo metu, kai studijavo mūsų pašnekovai, ir vykstant studijuoti į Čekiją, ir į Ispaniją ji buvo apie 400 eurų per mėnesį. Tiesa, vien tik stipendijos nepakako: Gintarei padėjo tėvai, o Jonui Kasparui teko ištuštinti savo santaupas, sukauptas dirbant per vasaros atostogas.
Sekite mus instagrame, kur SEB IGTV kanalas atskleidžia, kaip sumaniau valdyti savo finansus: www.instagram.com/seb.lietuvoje/
Pirmą mėnesį išleido dvigubai daugiau
Studentai pataria prieš vykstant studijuoti į užsienį iš anksto apsiskaičiuoti savo mėnesio biudžetą – ypač dėl to, kad universitetas iš karto išmoka 80 proc. visos stipendijos.
Jonas Kasparas pasakoja, kad pirmi mėnesiai Prahoje jam kainavo brangiausiai: ir dėlto, kad reikėjo susipirkti reikalingų daiktų, ir dėlto, kad dar nemokėjo taupyti.
„Per pirmą mėnesį turbūt išleidau apie 800 eurų. Iš pradžių norėjosi ir dažniau su draugais išeiti papramogauti, ir daugiau pamatyti, ir įsikurti: įsigyti daiktų buičiai, transporto bilietą, galiojantį penkis mėnesius. Pasibaigus pirmam mėnesiui pamačiau, kad reikia įjungti taupymo režimą, tad vėliau jau susilaikiau nuo išlaidavimo“, – įsikūrimo pradžią prisimena vaikinas.
Iš pradžių po barus lankęsis 3–4 kartus per savaitę laikui Prahoje bėgant į pabaigą Jonas Kasparas su draugais pramogaudavo jau tik kartą per savaitę: „Ir atsibodo tas pats per tą patį, ir reikėjo labiau pataupyti, nes norėjau lauktuvių parvežti“.
Beje, taupyti gyvenant Prahoje vaikinui padėjo ir tai, kad pagal „Erasmus“ programą jis vyko kartu su draugu, todėl galėjo per pusę dalytis kai kurias išlaidas, pavyzdžiui, už maistą.
Kiek turėti savo santaupų
„Erasmus“ mainų programa jaunuoliams suteikia galimybę ne tik patiems pamatyti, kaip atrodo studijos užsienio universitetuose, bet ir pirmą kartą pagyventi kitoje šalyje. Tad ir Gintarė, ir Jonas Kasparas pataria prieš vykstant studijuoti į užsienį sukaupti santaupų. Jų prireiks ir lėktuvo bilietams, ir pramogoms, ir kelionėms. Juo labiau kad universitetas iš anksto sumoka 80 proc. visos stipendijos, o likusią dalį perveda studentui jau sugrįžus į Lietuvą.
„Rekomenduočiau turėti santaupų, nes jų tikrai prireiks, jei nori išnaudoti faktą, kad gyveni kitoje šalyse – nueiti į muziejus, renginius, pakeliauti po šalį. „Erasmus“ nereiškia, kad galėsi keliauti nemokamai – juk vis tiek turėsi mokėti už nakvynę, maistą. Aš turėjau susitaupiusi kelionei į Barseloną, bet, manau, kad, jei būčiau iš anksto susiplanavusi biudžetą, galėjau ir daugiau išspausti, – svarstė Gintarė.
Jai pritaria ir Jonas Kasparas, patariantis vykstant į Prahą turėti apie 600–700 eurų savo santaupų. „Tiek užteks ir pakeliauti, ir papramogauti, ir atsidėti atsargai“, – tvirtina studentas, pakeliavęs ne tik po Čekiją, bet ir po Slovėniją, Austriją, Vengriją, Lenkiją.
Studijas pagal „Erasmus“ programą abu pašnekovai vadina neįkainojama patirtimi, kuri pravers ir ateityje. Gintarė ne tik įgijo akademinių žinių ir patobulino anglų kalbos įgūdžius, bet ir išmoko atsakomybės, taupumo ir finansų planavimo, o Jonas Kasparas – savarankiškumo ir išgyvenimo įgūdžių.
Geriausia patirtimi abu pašnekovai vadina sutiktus bendraamžius iš įvairių šalių. „Įgijau daugybę pažįstamų žmonių ir pažinau kitas kultūras“, – apibendrina ketvirto kurso studentas Jonas Kasparas, jau galvojantis išvykti pagal „Erasmus“ mainų programą ir pasirinkęs magistro studijas.
