Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr. 96
Ekonomika lėtina apsukas
Po spurto antrą ketvirtį kartojome, kad tai buvo laikinas šuolis dėl namų ūkių vartojimo šuoliuko daliai gyventojų leidžiant atsiimtas lėšas iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau realiojo Lietuvos BVP nuosmukio mastas trečiąjį ketvirtį viršijo lūkesčius. Žinoma, buvo ir kitų vienkartinių BVP sumažėjimo per ketvirtį priežasčių, tačiau labai tikėtina, kad judame ta linkme, apie kurią kalbėjome – ekonomikos augimas kitąmet bus silpnesnis. Tik svarbu nepersistengti su pesimizmu, nes Lietuvos ekonomika toliau atrodo neblogai, palyginti su kaimynėmis, ir galimybių augti sparčiau negu baiminamės, lieka nemažai. Nors infliacija pastaraisiais mėnesiais neviršija lūkesčių, matome, kad ji užsibus ilgiau Lietuvoje ir dėl to gerokai pakėlėme kitų metų infliacijos prognozę. Vis daugiau klausimų kelia dirbtinio intelekto įtaka darbo rinkai vidutiniu laikotarpiu. Jau dabar matome, kad IT sektoriuje darbuotojų skaičius nebeauga. Dar labiau nerimą kelia tai, kad IT šiemet minimaliai prisideda prie BVP augimo. Artimiausiomis savaitėmis dar labiau augs įtampa ir dėl kitų metų biudžeto. Kadangi per keletą metų nuo 2 iki 5 proc. BVP padidėjusias išlaidas gynybai finansuojame daugiausiai skolintais pinigais (mokesčių reformos, priimtos pernai, įtaka papildomam finansavimui santykinai nedidelė), kitų išlaidų mažinti nenorime, o dar jas ir didiname, kitokio scenarijaus kaip didėjančio deficito ir skolos neturėtume tikėtis.
