Kaip studentams išvengti kruopų dietos?
Pinigai baigiasi anksčiau negu ateina mėnesio pabaiga – dažnam studentui pažįstama patirtis. Tai gali sukelti nesaugumo jausmą ir įstumti į nepatogią padėtį. Kaip to išvengti ir išmokti tinkamai savarankiškai valdyti finansus, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės organizuotame festivalyje „Ad astra“ diskutavo asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Studijas ne gimtuosiuose miestuose kasmet pradeda daugybė jaunuolių, prieš tai gyvenusių su tėvais. Didmiesčiuose jų laukia naujas gyvenimo etapas su naujais draugais, patirtimi, paskaitomis, tačiau be nuosavo stogo virš galvos, be tėvų paruoštos vakarienės ar skolinamo automobilio.
„Pradėdamas gyventi atskirai nuo tėvų, sužinai, kad viskas kainuoja, – nuo muilo ir šampūno iki pipirų. O kur dar įvairūs renginiai, maistas, gėrimai... Tad nutinka taip, kad sąskaita tuštėja sparčiau, negu tikėjaisi“, – sakė SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė, kuri su studentais dalijosi patirtimi ir patarimais apie kasdienį finansų valdymą.
Pirmas žingsnis – išlaidų analizė
S. Strockytė-Varnė atkreipė dėmesį, kad asmeninių finansų valdymas nėra sudėtingas mokslas – užtenka mokėti kelias taisykles, bet svarbiausia nuosekliai jų laikytis. „Stebėk, skaidyk ir pasitikrink“ – šis paprastas principas turi tapti įpročiu, jeigu norite išvengti finansinių duobių. Yra daugybė programėlių, kurios padeda stebėti savo išlaidas ir pajamas, taip pat – skaidyti biudžetą ir matyti proporcijas, kam išleidžiame pinigus“, – dėstė asmeninių finansų ekspertė.
Pasak jos, kelis mėnesius nuolat stebint savo išlaidas susiformuoja įgūdžiai iš anksto planuoti pirkinius, analizuoti savo pasirinkimus, pastebėti naujų galimybių sutaupyti. „Apskritai žmogus jaučiasi saugiau, kai mato, kad gali ir geba kontroliuoti savo pinigus“, – pridūrė S. Strockytė-Varnė.
Išlaidų analizė mėnesio pabaigoje padeda iškelti ir atsakyti į klausimą, ko buvo galima nepirkti. Šis klausimas yra svarbus vertinant savo finansinę elgseną, o atsakymų paieškos mėnesio pabaigoje ugdo sąmoningumą – parodo, kada ir kiek pinigų žmogus išleido tiesiog užvaldytas emocijų.
„Be to, asmeninio vartojimo analizė atskleidžia, ar savo pasirinkimu palaikome tvarumą. Ne veltui sakoma, kad mažiausią CO2 pėdsaką palieka tas pirkinys, kurio neįsigyjame“, – akcentavo SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė.
50-30-20 taisyklė
SEB banko ekspertė įvardijo ne vieną sistemą, skirtą asmeniniams finansams valdyti. Ji patarė skirti laiko – išbandyti ne vieną modelį ir rasti sau patogiausią.
„Asmeninė patirtis parodė, kad man pačiai veiksmingiausia yra 50-30-20 taisyklė. Ji yra labai universali – tinka tiek vienam asmeniui, tiek porai ar šeimai. 50-30-20 taisyklė padeda ir planuoti, ir analizuoti išlaidas“, – pasidalijo S. Strockytė-Varnė.
Skaičiai 50-30-20 reiškia proporcijas, kaip turėtų būti paskirstomos kiekvieno mėnesio pajamos. 50 proc. pajamų turėtų būti skirta būtinosioms išlaidoms – maistui, būsto nuomai, transportui, mokesčiams už komunalines paslaugas ar sutartiniams įsipareigojimams. 30 proc. pajamų turėtų būti kintančios išlaidos – pinigai, kuriuos žmogus išleidžia laisvalaikiui, drabužiams, avalynei, renginiams ir nenumatytiems pirkiniams ar kaupia atostogoms. 20 proc. pajamų derėtų pervesti į sąskaitą, kuri skirta taupyti ar investicijoms.
„Kad teorija virstų praktika, reikia šiek tiek ryžto ir laiko. Būtent praktika ir įprotis vadovautis taisykle labiausiai nulems, kaip greitai pavyks susitaupyti kelionei, automobiliui ar kitam svajonių pirkiniui. Taip pat tai padės lengviau išvengti vadinamosios kruopų dietos – studentiškų dienų, kai sąskaitoje ir piniginėje švilpauja vėjai“, – apibendrino S. Strockytė-Varnė.
