Koks egzaminas medienos pramonei bus sunkesnis – ekonomikos ar ekologijos?

Medienos pramonė – svarbi ūkio dalis visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria apie 7 proc. BVP, o mediena ir jos dirbiniai sudaro apie 12 proc. (4,2 mlrd. eurų) šalies eksporto. Tačiau praėjusiais metais šios srities įmonėms teko laikyti ne vieną rimtą egzaminą, atskleidusį, ar namų darbai buvo tinkamai atliekami.

Lietuvoje medienos pramonės sektorius kasmet sukuria 2 mlrd., Latvijoje – 1,5 mlrd., Estijoje – 1,2 mlrd. eurų bendrosios pridėtinės vertės. O kelerių pastarųjų metų rezultatai rodė nuosekliai didėjančią medienos pramonės dalį bendroje mūsų šalies eksporto statistikoje. Be to, šio sektoriaus įmonės užtikrina apie 4–5 proc. visos šalies darbo jėgos užimtumo. Pažymėtina, kad didelė darbo vietų dalis sukuriama regionuose, kurių ekonominė raida vyksta lėčiau. 

Našumas gali būti didesnis

Didžiausią darbo našumą šiame sektoriuje Lietuvoje pasiekia popieriaus ir jo produktų gamintojai, o didžiausią bendrąją pridėtinę vertę sukuria baldininkai. Vis dėlto, palyginti su Skandinavijos šalimis, Suomijos miškininkystės įmonių našumo rodikliai yra dešimt kartų didesni negu Lietuvos, popieriaus gamybos įmonės mus lenkia tris su puse karto, medienos gaminių įmonių našumas Suomijoje ir Švedijoje yra apie tris kartus didesnis. 

Galingiausias šios pramonės šakos lokomotyvas Lietuvoje – baldų pramonė – našumu nuo Švedijos baldų gamintojų atsilieka du su puse karto. Bet pozityviai nuteikia tai, kad vertingos patirties pasisemti ir pažangos pasiekti galima renkantis tarptautinę verslų partnerystę – švedų milžinė IKEA yra pagrindinė Lietuvos baldininkų produkcijos pirkėja, o į Švediją iškeliauja didžiausia dalis (14 proc.) lietuviškų baldų eksporto. Kitos svarbios baldų eksporto kryptys yra Vokietija (11 proc.), Norvegija (9 proc.), Jungtinė Karalystė ir Danija – po 8 procentus. 

Apskritai Lietuva yra akivaizdi Baltijos šalių baldų pramonės lyderė, per metus pasiekusi daugiau kaip 2,4 mlrd. eurų vertės eksportą – kone tris kartus daugiau už Estijos ir Latvijos eksporto rezultatus kartu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, baldų eksportas sudaro daugiau negu pusę (56 proc.) viso Lietuvos medienos pramonės eksporto. Medienos dirbiniams tenka 15 proc. (arba 630 mln. eurų vertės) eksporto. 

Po pelningų metų – karo nulemti iššūkiai

Galima pastebėti, kad pora pastarųjų metų vietinei medienos ir baldų pramonei leido sėkmingai kaupti lėšų atsargą ir stiprėti, nes dėl pandemijos pakitę vartotojų įpročiai ir noras pagerinti gyvenamąją aplinką lėmė išaugusį produkcijos pardavimo mastą – verslui metai buvo geri. 2021 metais pjautinės medienos paklausa Europoje buvo pastebimai didesnė už pasiūlą, taip pat kainas kaitino optimistiški atsigavimo po pandemijos lūkesčiai ir vyriausybių paramos paketai. 

Rusijos karas prieš Ukrainą į medienos rinką įnešė ne mažiau chaoso negu į grūdų ar energijos išteklių rinkas. 2022 metų birželį buvo uždrausta medieną įvežti iš Baltarusijos, nuo liepos 10 dienos įsigaliojo rusiškos medienos draudimas. Prieš sankcijų pradžią daug pramonės įmonių skubėjo apsirūpinti atsargomis, dėl staiga išaugusios paklausos ir nežinomybės kilo kainos – sandėliai buvo užpildyti brangia mediena. Vėliau paklausa atslūgo, kiek sulėtėjo statybų sektoriaus apsukos, tad medienos kainos pakrito. Kartu sumažėjo nuogąstavimų ir įtampos, kad Baltijos regiono valstybėse nebeliks prieinamos ir įperkamos vietinės medienos.

Už ekonomikos medžių – ekologijos miškas

Žvelgiant į prasidėjusius 2023 metus, akivaizdu, kad kurui bus suvartojama daugiau medienos negu prieš dvejus–trejus metus, nes malkos, granulės, pjuvenų briketai ir kt. yra dujų ar šildymo elektra alternatyva, prie kurios gyventojai sugrįžta ne tik Baltijos šalyse ar Lenkijoje. Šių metų vidutinė malkinės medienos kaina, palyginti  su 2021 metų vidutine, padvigubėjo.

Be abejo, dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai Baltijos šalys ir toliau naudos daugiau vietinės medienos. Kol kas baimintis dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso neverta, nors ateityje neišvengiamai kils klausimų ir dėl kirtimų kvotų, ir dėl eksporto, taip pat – dėl galimybių vietiniams gamintojams apsirūpinti žaliava ir dėl augančios vietinės paklausos. 

Aukštumas pasiekusios pjautinės medienos kainos dabar ima judėti žemyn, lentpjūvėms ėmė mažėti užsakymų, tad jos pristabdė gamybos apimtį.  Medienos plokštėms gaminti naudojama žaliava nepatiria tokio kainų spaudimo – pasiūlą apribojo nutrauktas importas iš Baltarusijos, o paklausos lygis išliko dėl augančių vietinių poreikių, perėjimo nuo dujų prie biokuro ir ilgalaikių sutarčių su partneriais, tokiais kaip IKEA grupė. 

Tai, kad ateinančių dvejų metų perspektyvos gali būti niūresnės, visų pirma rodo gyvenamųjų namų statybų prognozės Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, į kurias Baltijos šalys eksportuoja didelę dalį apdirbtos medienos. 

Antra, namų ūkiai visoje Europoje susiduria su infliacija, vis daugiau finansinių rūpesčių gyventojams gali sukelti augančios palūkanų normos. Taigi analitikai pastebi artėjantį privataus vartojimo nuosmukį pagrindinėse medienos produkcijos rinkose. Daugiausia galvosūkių ši situacija sukels baldininkams, nes akivaizdu, kad veiklos pelningumas smarkiai nukentėjo nuo infliacijos, o šiemet mažėjant vartojimui trauksis ir paklausa. 

Taigi atsiskleis anksčiau atliktų namų darbų vertė – daugiausiai laimės tie, kurie laiku fiksavo elektros energijos kainas ar investavo į atsinaujinančią energetiką, optimizavo gamybos procesus, efektyviau gamina ir valdo nekilnojamąjį turtą, turi mažiau finansinių skolų ir daugiau likvidumo balanse. Dėl to šiemet mažai ką nustebintų sprendimai atidėti didelius investicinius projektus kitiems metams, nes lėšos jau dabar yra labiau vertinamos kaip likvidumo atsargos, kurių gali prireikti neapibrėžtumo laikotarpiu. 

Kita vertus, sprendimas stabdyti investicijas į energijos vartojimo efektyvumo projektus ar atliekų tvarkymą ir perdirbimą gali būti trumparegiškas – naujoji Europos Sąjungos miškų strategija ir Europos žaliasis kursas nebus sustabdytas. Klimato kaita daro milžinišką įtaką visai augalijai ir gyvūnijai, o miškams tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo Europai siekiant iki 2050 metų tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu. Miškų ekosistema natūraliai padeda kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti. 

Miško pramonei teks dar aktyviau įsitraukti sprendžiant biologinės įvairovės problemas, didės tvarumo, apsaugos nuo gaisrų, taršos ir ligų reikalavimai. Didžiosios sektoriaus bendrovės Europoje aiškiai palaiko tvarumo kryptį, turi ateities viziją ir siunčia signalus tiekėjams bei partneriams. Pavyzdžiui, grupė „IKEA Industry Lietuva“ iki 2025 metų 80 proc. planuoja sumažinti išmetamųjų CO2 dujų, vis labiau naudoti biologinės kilmės klijus, o drožlių plokštes gaminti vien iš perdirbamų medžiagų. Tad su šia bendrove susiję Lietuvos gamintojai irgi turės priimti atitinkamus sprendimus ir įgyvendinti tvarumo tikslus.

Apskritai Europos medienos pramonės sektoriui, kuriame veikia penktadalis Europos Sąjungos gamybos įmonių, ilgalaikiai ekologiniai iššūkiai bus ne mažiau sudėtingi negu trumpalaikiai ekonominiai.

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas