Daugiau negu trečdalis (36 proc.) gyventojų, šiuo metu kaupiančių lėšas II pensijų pakopoje, nėra apsisprendę dėl ateities . Tokia pat dalis asmenų teigia, kad jau yra priėmę sprendimą nutraukti kaupimą, rodo naujausia gyventojų apklausa, atlikta SEB banko Lietuvoje užsakymu.
Žinių trūkumas veda link emocionalių sprendimų
„Daug Lietuvos gyventojų dar nėra priėmę sprendimo dėl tolesnio kaupimo. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonėms trūksta informacijos. Net 3 iš 5 respondentų (62 proc.) teigia, jog nėra gerai susipažinę su išėjimo iš II pakopos pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti. Tai sukuria terpę emocijomis grįstiems sprendimams, kai pasirinkimą lemia ne faktai ar individualūs skaičiavimai, o neapibrėžtumo jausmas. Todėl akivaizdu, kad visuomenei reikia laiko susipažinti su pokyčiais ir atidžiai pasverti sprendimus, kurie turės įtakos galimybėms ateityje gyventi oriai ir aprūpintai“, – komentuoja Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė.
Pristatydama naujausią SEB banko II pensijų pakopos barometrą, I. Pigagienė atkreipia dėmesį, kad ryžtu toliau kaupti II pakopoje išsiskiria aukštesnio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie yra sukaupę daugiau lėšų II pakopos fonduose negu vidutinė suma, SEB banke siekianti 8,5 tūkst. eurų. Iš viso pasiryžimą toliau kaupti ir palaikyti sistemą išreiškia 28 proc. respondentų.
Daugumai žmonių 30 proc. pajamų būtų per mažai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į labai aukštą pensininkų skurdo lygį, kuris Lietuvoje siekia 40 proc., kai bendras Europos Sąjungos sudaro 15 procentų. Pasak T. Povilausko, dabartinė trijų pakopų pensijų sistema Lietuvoje yra subalansuota taip, kad ilgainiui valstybėje skurdo rizika mažėtų, mat kiekvienoje pakopoje sukauptos lėšos svariai prisideda prie asmens finansinės gerovės sulaukus pensijos.
„Atsiimtos lėšos artimiausiu metu gali sukelti vartojimo šuoliuką šalies ekonomikoje, tačiau tai ekonomikai ilgalaikės teigiamos įtakos neturės. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje dar išaugs įvairios socialinės rizikos ir pajamų atskirtis“, – dėsto ekonomistas. Jis pastebi, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarptautiniame EBPO tyrime, kuriuo matuojama, kiek susitraukia gyventojų pajamos išėjus į pensiją. Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad prognozuojama pajamų pakeitimo norma į darbo rinką įžengiančiam asmeniui, kuris dalyvauja tik pirmoje kaupimo pakopoje, išėjus į pensiją Lietuvoje nesiekia nė 30 procentų.
Kita vertus, tie patys EBPO skaičiavimai rodo, kad įtraukus II pakopos pensijų kaupimą, šis rodiklis išaugtų iki 48 procentų. O pridėjus III pakopą, būtų galima išsaugoti apie 70–80 proc. pajamų per visą pensinio amžiaus trukmę, kuri, prognozuojama, gali siekti apie 20 metų.
SEB tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik 8 proc. žmonių gali tvirtai pasakyti, jog trečdalio dabartinių savo pajamų jiems visiškai pakaktų išgyventi. 31 proc. gyventojų pažymi, kad sugebėtų, nors būtų sunku. Didžiausia dalis – 53 proc. apklaustųjų Lietuvoje pripažino, kad tris kartus sumažėjus pajamoms išgyventi nesugebėtų. I. Pigagienės teigimu, šie ir kiti tyrimo duomenys demonstruoja, kad daugeliui gyventojų trūksta aiškesnio savo būsimų finansinių poreikių įsivertinimo, o sprendimai dažnai priimami neturint pakankamai faktinės informacijos ar neatlikus skaičiavimų.
Impulsyvūs sprendimai sukelia rūpesčių ir gyventojams, ir ekonomikai
T. Povilauskas sako, kad I pakopos pensijos mokamos iš „Sodros“ biudžeto, tačiau pensininkų ir darbingo amžiaus asmenų santykis stabiliai didėja ir toliau beveik neišvengiamai didės. Todėl į darbo rinką įsiliejantiems jaunuoliams ilgainiui teks vis didesnė našta išlaikyti pensijos sulaukusią savo tėvų kartą. „Šios naštos svoris – tai mokesčiai, kurių didesnių nenori niekas. Tačiau demografinės tendencijos rodo, kad šis scenarijus – labai realus“, – dėsto SEB banko ekonomistas.
T. Povilausko teigimu, siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, ateityje Lietuvoje gali tekti didinti pensinį amžių arba skatinti imigraciją. Kita išeitis – šiandien prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį, gerai apskaičiuoti ir išsirinkti geriausią sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiančių pensijų fondų vidutinė metinė grąža (svertinis vidurkis) siekia 9,4 procento ir gerokai lenkia infliaciją.
T. Povilauskas ir I. Pigagienė sutaria, kad spontaniškai atsiėmę lėšas be plano juos investuoti ar išleisti būtinosioms reikmėms, gyventojai gali pasiduoti emocijoms. „Išsekus pinigams apima stiprus nusivylimas, kad nebeišeina išlaikyti padidėjusio vartojimo lygio ir reikia riboti norų sąrašą“, – pastebi „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė I. Pigagienė. Anot jos, panašios emocijos gali aplankyti ir verslus, ypač prekybininkus ir paslaugų teikėjus, nes staiga pašokę pardavimai sužadina verslo apetitą, tačiau vėliau seka „kietasis nusileidimas“, mat vartotojų pajamų šaltinis yra vienkartinis, o ne tvarus ir ilgalaikis. Iš viso to, ekspertų teigimu, gali kilti dar didesnis spaudimas valdžiai padėti gyventojams bei taip toliau mažinti pačių asmenų atsakomybę už save.
„Tad priimant svarbų sprendimą dėl tolesnio kaupimo ar nutraukimo, pirmiausia būtina pripažinti asmeninę atsakomybę ir faktą, kad kaupimas turės didelę įtaką saugiam ir oriam gyvenimui ateityje“, – apibendrina I. Pigagienė.
Reprezentatyvią gyventojų (1 000 respondentų, kurių amžius 18–74) apklausą SEB banko užsakymu 2025 m. spalį atliko bendrovė „Norstat“.
