Pinigų politikos pokyčiai rinkos dalyvių nenustebino
Praėjusią savaitę tiek JAV Federalinė rezervų sistema (FED), tiek ir Europos Centrinis Bankas (ECB) 25 baziniais punktais pakėlė palūkanų normas. Abiejų bankų sprendimai nenustebino rinkos analitikų, kurie tokių pokyčių ir tikėjosi. FED palūkanas pakėlė iki 5 - 5,25 proc. lygio (aukščiausio nuo 2007 m. rugsėjo). Tai jau dešimtas kartas iš eilės per vyraujantį griežtinimo ciklą, kuomet FED didina bazines palūkanų normas. J. Powell po posėdžio indikavo, kad daugiau palūkanų didinimų centrinis bankas neplanuoja, o paklaustas apie jų galimą mažinimą atsakė, kad kol kas tokio scenarijaus, dėl dar neįveiktos aukštos infliacijos, nenumato. Teigta, kad FED yra įsipareigojęs infliaciją grąžinti į 2 proc. tikslinį lygį ir savo tikslo sieks. Rinkos dalyviai pritaria išgirstai nuomonei ir mano, kad kitą mėnesį palūkanos keliamos nebebus, o metų pabaigoje jos nukris iki 4,25 - 4,5 proc. lygio. Kalbant apie euro zoną – joje palūkanos, po tokio paties dydžio kaip ir JAV, pakėlimo, siekia 3,25 - 4 proc. (aukščiausią nuo 2008 m. liepos) lygį. Primename, kad pastaruosius šešis kartus ECB veikė grėsmingiau, palūkanų normas keliant 50 arba 75 baziniais punktais. ECB vadovė Ch. Lagarde, kaip ir J. Powell, savo kalboje akcentavo banko svarbą mažinant infliaciją ir troškimą pasiekti užsibrėžtą 2 proc. lygį. Ji teigė, kad nors kainų augimas yra sumažėjęs, tačiau kova su infliacija negali būti vertinama kaip pasibaigusi, todėl artimiausiuose posėdžiuose palūkanų normų didinimas yra tikėtinas. Atsižvelgiant į ECB vadovės komentarus rinkos dalyviai laukia dar dviejų palūkanų normų didinimo. Ar jis įvyks – paaiškės ECB atstovų susirinkimo (birželio penkioliktą dieną) metu.
