Infliacijos augimas euro zonoje ir naujų tarifų pasiūlymas
Euro zonos infliacija pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2023 m. Remiantis antradienį paskelbtu „Eurostat“ preliminariu vertinimu, metinė infliacija euro zonoje gegužę pakilo iki 3,2 proc., palyginti su 3 proc. balandį. Kainų augimas euro zonoje gegužę dar labiau sustiprėjo, nes Hormūzo sąsiaurio blokados sukelti sutrikimai ir toliau veikė energijos rinkas. Šios kategorijos kainos buvo 10,9 proc. didesnės nei prieš metus. Europos Centrinį Banką (ECB) taip pat neramino paslaugų infliacijos dinamika. Šį rodiklį ECB stebi atidžiausiai, siekdamas įvertinti vidaus kainų augimą. Šis rodiklis pakilo iki 3,5 proc. nuo 3 proc. balandį, o toks šuolis kelia didesnį susirūpinimą nei bendras infliacijos rodiklis, nes rodo, kad energijos šokas pradeda persiduoti platesnei ekonomikai. Bazinis infliacijos rodiklis, neįtraukiantis energijos ir maisto kainų, pakilo iki 2,4 proc. nuo 2,2 proc.. Situacija tarp valstybių narių buvo nevienoda. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų infliacija Ispanijoje buvo sparčiausia – 3,6 proc., po jos sekė Italija su 3,3 proc., o didžiausioje bloko ekonomikoje Vokietijoje – 2,7 proc. Finansų rinkos vis labiau įsitikinusios, kad ECB neturi didelio pasirinkimo ir turės griežtinti pinigų politiką. Tikimasi, kad kitos savaitės ECB susirinkime palūkanų norma bus padidinta 25 baziniais punktais.
