Pinigų politikos sprendimų savaitė
Praėjusią savaitę įvyko Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkimas, kurio metu, jau aštuntą kartą iš eilės, padidintos palūkanų normos. Šįsyk jos kilstelėtos 25 procentiniais punktais (kaip ir tikėjosi ekonomistai), bazinei palūkanų normai paaugant iki 4 proc., kas yra aukščiausias lygis nuo 2008 metų. Ribinio skolinimosi palūkanų norma pasiekė 4,25 proc. lygį, tuo tarpu už ECB laikomus komercinių bankų indėlius taikomi 3,5 proc. Bankas savo sprendimą argumentavo noru sumažinti per didelę infliaciją, grąžinant ją į 2 proc. siektiną lygį. Institucijos vadovė Ch. Lagarde teigė, kad posėdyje net nebuvo svarstoma galimybė nekelti palūkanų. ECB susirinkimo metu taip pat buvo atnaujintos prognozės dėl regiono makroekonominių rodiklių. Dabartiniais skaičiavimais metinė infliacija šių metų pabaigoje euro zonoje turėtų siekti 5,4 proc., 2024 m. – 3 proc., kai kovą prognozuoti 5,3 proc. ir 2,9 proc., atitinkamai. Metinė bazinė infliacija, kuri skaičiuojama atmetus maisto ir energijos kainas, metų pabaigoje turėtų fiksuoti nebe 4,6 proc., o 5,1 proc., kitais metais nebe 2,5 proc., o 3 proc. Euro zonos BVP šiais metais, tikėtina, augs 0,9 proc., o kitais - 1,5 proc. (abi prognozės sumažintos 0,1 proc. punkto, lyginant su spėjimais kovą). Nedarbas metų pabaigoje turėtų siekti 6,5 proc., 2024 m. – 6,4 proc. (ankstesnės prognozės - 6,6 proc. abiem atvejais). Rinkų dalyviai mano, kad palūkanų normos 25 baziniais punktais bus keliamos ir liepą, tačiau tai, tikėtina, nepaskutinis palūkanų didinimas. ECB valdybos narė I. Schnabel teigė, kad sekančius banko veiksmus lems makroekonominiai rodikliai. Pastarieji ECB sprendimai prisidėjo prie kylančios euro vertės dolerio atžvilgiu bei tarpbankinės Euribor palūkanų normos, kuri dabar stiebiasi link 3,9 proc. (6 mėn.). Analitikų prognozėmis, Euribor pikas turėtų būti pasiektas metų pabaigoje.
