Besitęsiantis palūkanų kėlimas ir ateities lūkesčiai
Praėjusią savaitę pinigų politikos sprendimus skelbė keli Europos bankai, vieniems pateisinant rinkos lūkesčius, o kitiems juos viršijant. Anglijos banko atstovai jau tryliktą kartą iš eilės nutarė padidinti palūkanas, šįkart 50 bazinių punktų iki 5 proc., kas yra aukščiausias lygis nuo 2008 m. Paskutiniai paskelbti Jungtinės Karalystės infliacijos duomenys nuvylė prognozuotojus, manančius, kad gegužę metinis kainų augimo tempas sumažės iki 8,4 proc., tačiau jis liko toks pat, kaip ir balandį – 8,7 proc. Bazinė metinė infliacija, kuri skaičiuojama atmetus energijos ir maisto kainas, gegužę pakilo iki aukščiausio lygio per 31 metus ir pasiekė 7,1 proc. Rodikliui vis dar stipriai atsiliekant nuo 2 proc. siektino lygio banko vadovas A. Bailey teigė, kad jeigu centrinis bankas netvarkys situacijos iškart, po to padėtis bus tik prastesnė, taip indikuodamas, kad palūkanų normos, tikėtina, bus didinamos ir toliau. Norvegijos bankas taip pat nustebino rinkas, palūkanų normas kilstelėjęs dvigubai daugiau nei buvo prognozuota. Gegužę metinei infliacijai siekiant 6,7 proc. palūkanas nuspręsta didinti 50 bazinių punktų, iki 3,75 proc. Šveicarijos bankas, kitaip nei du pastarieji, atitiko vyraujančias prognozes, palūkanų normas pakėlus 0,25 proc. punkto iki 1,75 proc. Praėjusį mėnesį metinė infliacija šalyje siekė 2,2 proc.
