Griežtas FED vadovo tonas ir svyruojanti dujų kaina
Praėjusios savaitės pabaigoje įvyko pasaulio centrinių bankų atstovų suvažiavimas, kuriame didelio dėmesio sulaukė JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovo J. Powell kalba. Joje buvo akcentuojama, kad planuojama ir toliau didinti palūkanų normas, nepaisant to, kad tai darys neigiamą įtaką namų ūkiams, verslams, tikėtinas ir darbo rinkos būklės suprastėjimas. Norint infliaciją sumažinti iki 2 proc. reikia įvesti ribojančią pinigų politiką, kas reikš palūkanų normų didinimą iki tokio lygio, kol jos sulėtins ekonomikos augimą. Kalbėdamas apie infliacijos įtaką ekonomikai ir būtinybę ją slopinti J. Pawell kaip pavyzdį paminėjo P. Volcker politiką, kuomet prieš kelis dešimtmečius palūkanų norma buvo padidinta iki 20 proc., net gilios recesijos ir didėjančio nedarbo kaina. Nors liepą infliacija JAV pakrito, tačiau nepakanka vieno pagerėjimo tam, kad komitetas manytų, jog kainos bus linkusios toliau vien mažėti. FED vadovo teigimu, esant dabartinei infliacijos situacijai ir įtemptai darbo rinkai, negalima daryti pertraukos ar nuspręsti, kad palūkanų normų kėlimui atėjo pabaiga. Iškart po pranešimo „S&P 500” indeksas smuko 3,4 proc. (didžiausias kritimas per dieną nuo birželio vidurio). Skolos vertybinių popierių rinka taip pat sureagavo į J. Powell kalbą, tęsėsi JAV iždo obligacijų kainų mažėjimas. Pastarąją savaitę dešimties metų iždo obligacijų pajamingumas padidėjo iki 3,1 proc., o dviejų metų pasiekė 3,5 proc., kas yra didžiausias lygis nuo 2007 m. Šiuo metu rinkoje vyrauja nuomonė, kad artimiausio FED susirinkimo metu (rugsėjo 21 dieną) palūkanų normos bus didinamos 75 baziniais punktais.
