Politiniai pokyčiai Prancūzijoje ir Vokietijos augimas
Kaip ir tikėtasi, F. Bayrou pralaimėjo pasitikėjimo balsavimą Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje. Labiausiai tikėtina, kad artimiausiomis dienomis prezidentas E. Macronas paskirs naują ministrą pirmininką. Apklausos rodo, kad pirmalaikiai rinkimai Prancūziją paliktų panašioje situacijoje kaip ir šiandien (t. y. mažumos vyriausybė, nesugebanti patvirtinti biudžeto). Trečioji galimybė būtų laikinoji (pereinamoji) vyriausybė. Pasitikėjimo balsavimas vyko dėl premjero nepopuliarios 2026 m. biudžeto reformos, kuri apėmė mokesčių didinimą, išlaidų mažinimą ir dviejų valstybinių švenčių panaikinimą. Fiskalinės konsolidacijos poreikis Prancūzijoje yra neišvengiamas bet kuriai naujai vyriausybei ateityje. Bet konsolidacijos tempas greičiausiai bus lėtesnis, palyginti su F. Bayrou siūlytais biudžeto karpymo planais. Nė viena ES šalis neturi didesnės konsoliduotos nacionalinės skolos nei Prancūzija. Valstybės skola išaugo iki maždaug 3,35 trln. eurų ir siekia apie 113 proc. bendrojo vidaus produkto. Iki 2030 m. šis rodiklis, tikimasi, dar padidės iki 125 proc. Obligacijų rinkos reakciją į politinius pokyčius buvo santūri. Prancūzijos 10 m. valstybinių obligacijų pajamingumas padidėjo tik 8 baziniais punktais iki 3,48 proc.
