Didėjanti JAV infliacija ir griežti ECB sprendimai
Praėjusią savaitę rinkos augo, nutraukdamos tris savaites trukusią nuostolių seriją. Pagrindinis dėmesys tebėra išlikęs ties Federalinio rezervų banko (FED) ir Europos centrinio banko (ECB) sprendimais bei jų poveikiu būsimai ekonomikai. Investuotojams neleido atsipalaiduoti ir prognozių neatitikę JAV infliacijos duomenys. Taip pat dėmesio nepraranda euro zonoje įsivyravusi energetikos krizė, atsiradusi dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, kuris yra vienas iš veiksnių, lemiančių prastėjančią pasaulio ekonomiką ir jos ateities prognozes.
ECB pakėlė bazines palūkanų normas 0,75 proc. iki 1,25 proc., kas atitiko analitikų prognozes. Spaudos konferencijoje ECB pirmininkė Ch.Lagarde atkreipė dėmesį, kad tikslas dar nėra pasiektas, tad galima tikėtis didesnių palūkanų normų kėlimų. Ji taip pat patikslino, kad centrinis bankas didins palūkanų normą dar mažiausiai du ar keturis kartus. Tuo pačiu ECB pakoregavo ir infliacijos prognozes. Tikimasi, kad šiais metais metinis infliacijos vidurkis euro zonoje sieks 8,1 proc., kitais metais smuks iki 5,5 proc., o 2024 metais turėtų kristi iki 2,3 proc. 75 punktų bazinės palūkanų normos padidinimas ir tolesnio kėlimo signalai turėtų šiek tiek prisidėti prie euro kurso stabilumo palaikymo. Spalio ir gruodžio mėn. susitikimuose prognozuojama, kad palūkanų normos bus padidintos 50 bazinių punktų, todėl ECB bazinė palūkanų norma iki 2022 m. pabaigos pasieks 1,75 proc.
