Centrinių bankų susirinkimų savaitė ir svyruojančios žaliavų kainos
Šią savaitę netrūks naujienų apie pinigų politikos pokyčius įvairiose pasaulio šalyse. Vakar Švedijos centrinis bankas paskelbė, kad palūkanų normą kelia 100 bazinių punktų iki 1,75 proc., o tai yra didžiausias pokytis nuo 1992 m. lapkričio. Bankas teigė, kad infliacija yra per toli nuo siektino 2 proc. lygio, o grįžti į jį padėtų ir toliau didinamos palūkanos. Šią savaitę posėdžiaus Japonijos, Šveicarijos, Norvegijos ir Anglijos centriniai bankai, iš trijų pastarųjų tikimasi sulaukti palūkanų normų kėlimo. Tuo tarpu Japonijos bankas, rinkos nuomone, pinigų politikos negriežtins, šaliai išliekant vienintele iš G-10 valstybių grupės, kur palūkanų normos pastaruoju laikotarpiu dar nebuvo padidintos. Tačiau didžiausio dėmesio sulauks jau šiandien paaiškėsiantis JAV Federalinio rezervų banko (FED) sprendimas dėl pinigų politikos griežtinimo. Šiuo metu rinkoje vyrauja 82 proc. tikimybė, kad sulauksime 75 bazinių punktų kėlimo iki 3-3,25 proc. Tuo tarpu likę 18 proc. prognozuoja dar griežtesnį (100 bazinių punktų) didinimą. Rinkos ekspertai palūkanų normų piko tikisi sulaukti 2023 kovą, kuomet jos galėtų siekti 4,4 proc.
