Centrinių bankų sprendimai, JAV darbo rinkos duomenys ir besitęsiantis finansinių rezultatų skelbimas
Pastarąją savaitę rinkos dalyvių dėmesį prikaustė centrinių bankų susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai. JAV Federalinis Rezervų bankas (FED) 4 kartą iš eilės 75 baziniais punktais pakėlė palūkanų normą, šįkart iki 3,75-4 proc. lygio. Tokio dydžio palūkanos paskutinį kartą JAV buvo fiksuotos 2008 m., tačiau tuomet FED jau buvo jų mažinimo cikle, mat 2006 m. palūkanos siekė 5,25 proc. lygį. Palūkanų skelbimo dieną finansų rinkose stipriai išaugo kintamumas. „S&P 500” indeksas kurį laiką augo, tačiau dieną pabaigė fiksuodamas 2,5 proc. kritimą. Tam didelę įtaką padarė FED vadovas J. Powell, kuris spaudos konferencijoje teigė, kad palūkanos bus didinamos ir toliau: lėčiau, tačiau iki aukštesnio lygio, nei buvo manyta anksčiau. Šiais metais FED susirinkimas vyks dar kartą, jis, rinkos nuomone, baigsis palūkanų normas kilstelėjus 50 arba 75 baziniais punktais (54 ir 46 proc. tikimybės, atitinkamai). Anglijos centrinio banko posėdis taip pat nesibaigė be permainų. Palūkanų normos buvo pakeltos 8 kartą iš eilės, tik šį kartą 75 baziniais punktais, iki 3 proc. Paskutinį kartą toks staigus palūkanų kėlimas buvo prieš 33 m. Banko vadovas A. Bailey teigė, kad palūkanų viršūnė, kurios tikisi rinka (5 proc.), yra per didelė, nes tokiu atveju šalis galėtų susidurti su kurį laiką truksiančia recesija. Tokį pasisakymą rinka įvertino teigiamai, mat pinigų politikos griežtinimas nebus toks stiprus, kokio iš pradžių buvo tikėtasi. Praėjusią savaitę palūkanų pokyčiai įvyko ir Norvegijoje, kur jos buvo pakeltos 4 kartą iš eilės. Palūkanos kilstelėtos kiek mažiau nei prieš tai aptartų bankų atvejais – 25 baziniais punktais (tikėtasi 50), iki 2,5 proc.
