Monetarinės politikos ir ekonomikos augimo perspektyvos
Monetarinė politika nepaleidžia investuotojų dėmesio. Praėjusią savaitę Vokietijoje vykusioje konferencijoje Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Ch. Lagarde sakydama kalbą leido suprasti, kad iš banko planų palūkanų normos kėlimas niekur nedingo. Ji teigė, kad palūkanos galiausiai turi pasiekti tokį lygį, kuris sumažintų infliaciją iki vidutinės trukmės tikslo. Primename, kad euro zonos metinė infliacija spalį siekė net 10,6 proc. Centrinis bankas šiuo metu savo pinigų politiką yra sugriežtinęs labiausiai per visą istoriją: nuo liepos palūkanos yra pakeltos 200 bazinių punktų. Kitame ECB susirinkime, kuris įvyks gruodžio 15 d., rinkos tikisi 50 arba 75 punktų didinimo. Taip pat nekantraujama sužinoti apie detalesnį balanso mažinimo planą. Kalbant apie JAV monetarinės politikos perspektyvas - San Francisko Federalinio rezervų banko (FED) vadovė M. Daly teigė, kad stiprus vartojimas, kuriam pinigų politikos griežtinimas pernelyg didelės įtakos nedaro, mažina tikimybę, kad centrinis bankas imsis pertraukos keldamas palūkanas. Tačiau ji taip pat teigė, kad FED turėtų elgtis atsargiai, nes padidintų palūkanų poveikis ekonomikai dar nėra atsiskleidęs. Klivlendo FED vadovė L. Mester pritarė, kad pertraukos nebus, bet palūkanų normų didinimo tempas gali būti lėtinamas jau artimiausio posėdžio metu. Ekonomistai tikisi, kad FED gruodį palūkanų normas didins 50 bazinių punktų, tačiau laukiama ilgesnio pinigų politikos griežtinimo ciklo ir aukštesnės palūkanų normos. Tokiai nuomonei didžiausią įtaką daro didesnis nei tikėtasi infliacijos mažėjimas spalį. Spėjama, kad galutinis JAV palūkanų lygis sieks bent 4,75 – 5 proc. ir jis bus fiksuotas jau pirmaisiais kitų metų mėnesiais.
