Rusijos agresija atsisuka prieš ją pačią
Praėjusį ketvirtadienį Rusija įsiveržė į Ukrainą pradėdama karinius veiksmus, dėl kurių pakenkė ne tik puolamai šaliai, tačiau ir sau pačiai. Šalių ir bendrijų svarbiausių institucijų iniciatyva kiekvieną dieną daugėja sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją, skaičius. Jas taiko net Šveicarija, kuri dažniausiai lieka neutralia tarptautiniais klausimais, bei Suomija, kurios prisidėjimas karine pagalba yra laikomas istoriniu sprendimu. Daugelis išsivysčiusių šalių uždarė savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, iš apyvartų išėmė rusiškus gaminius, nebetransliuoja rusiškų kanalų, nutraukė verslo ryšius, kompanijos skelbia ketinančios parduoti savo rusiškų bendrovių akcijų dalį. Vokietijos birža vakar sustabdė visų Rusijos akcijų ir kitų finansinių priemonių kotiravimą savo sąrašuose, o Londono vertybinių popierių birža nusprendė nutraukti prekybą Rusijos banko “VTB” pasauliniais depozitoriumo pakvitavimais. Tuo tarpu brokeriams Rusijoje buvo nurodyta nevykdyti užsieniečių pavedimų parduoti rusiškus aktyvus. Viena skaudžiausių sankcijų – prieigos prie SWIFT mokėjimų sistemos dalinis sustabdymas, kad Rusijos bankai, įskaitant ir centrinį, nebegalėtų panaudoti turimų rezervų, iš kurių galėtų būti finansuojami kariniai veiksmai. Tai reikšmingai apsunkins Rusijos tarptautinę prekybą, įskaitant energetinių produktų, nuo kurių eksporto šalis yra priklausoma.
