Akcijų biržas žemyn tempė augantys obligacijų pajamingumai
JAV Iždo departamento pranešimo apie planuojamą ilgalaikių obligacijų supirkimo programą poveikis obligacijų pajamingumams buvo trumpalaikis. Trečiadienį kiek kritę pajamingumai vakar sugrįžo į lygį, kuriame buvo prieš pranešimą, nepaisant Iždo sekretoriaus patikinimų, kad supirkimo apimtis gali būti didesnė nei 4 mlrd. USD, o pats Iždas turi ir daugiau priemonių paveikti obligacijų rinką. Visgi rinkų dėmesys krypsta į 40 trln. USD ribą peržengusią JAV skolą ir apie 1,3 trln. USD per metus siekiančius palūkanų mokėjimus jai aptarnauti. Tai yra antra pagal dydį biudžeto išlaidų eilutė, lenkianti gynybos išlaidas ir atsiliekanti tik nuo socialinės apsaugos išlaidų. Rinkos dalyviams prognozuojant, kad biudžeto deficitas artimiausiais metais išliks apie 6–7 proc. BVP, tiek skola, tiek palūkanų mokėjimai toliau augs, o tai didins fiskalinio tvarumo rizikas ir toliau darys spaudimą obligacijų pajamingumams.
Trumpuoju laikotarpiu atokvėpį obligacijų rinkai galėtų suteikti didesnis užtikrintumas, kad infliacija greitu metu bus grąžinta prie 2 proc. FED tikslo. Visgi tam, kad rinkos matomos infliacinės rizikos sumažėtų, reikia žemesnių naftos kainų, o tai, tebesitęsiant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, atrodo mažai tikėtina. Per pastarąsias dvi savaites Brent naftos kaina nuosekliai didėjo, pakildama apie 20 proc. ir viršydama 93 USD už barelį. D. Trumpas vakar pranešė, kad prieš Iraną pradeda ekonominį karą, ir pagrasino visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu. JAV ekonominio spaudimo priemonės neabejotinai turės poveikį Irano ekonomikai, tačiau mažai tikėtina, kad tai pakeis Irano poziciją dėl pagrindinių reikalavimų, siekiant taikos susitarimo, kurių JAV nepavyko pakeisti kariniais veiksmais. Tad rinkoje vis labiau stiprėja suvokimas, kad greito situacijos sprendimo tikėtis neverta, ką ir atspindi kylančios energijos kainos.
JAV akcijų indeksai vakar judėjo žemyn – NASDAQ prarado 1 proc., o S&P 500 – 0,87 proc. vertės. Krito visi sektoriai, išskyrus nežymiai augusius energetikos ir nekilnojamojo turto sektorius. Tuo tarpu prasčiausius rezultatus fiksavo pramonės (-1,2 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,78 proc.), sveikatos priežiūros (-1,9 proc.) ir būtinojo vartojimo (-1,9 proc.) sektoriai. Pastarąjį vakar itin stipriai paveikė 9 proc. smigusi „Walmart“ akcijų kaina. Nors įmonės antrojo ketvirčio pajamų ir pelno rodikliai buvo kiek geresni už analitikų prognozes, investuotojus nuvylė lėčiau, nei tikėtasi, augę pardavimai JAV fizinėse parduotuvėse, taip pat silpnesnės, nei laukta, ateinančio ketvirčio gairės. Įmonė akcentavo neigiamą augančių energijos kainų poveikį vartotojų finansinei padėčiai.
Europos akcijų biržose vakar taip pat dominavo neigiamas sentimentas. STOXX 600 traukėsi 0,12 proc., prie ko labiausiai prisidėjo nebūtinojo vartojimo (-1,3 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,8 proc.) sektoriai. Indeksą aukštyn kėlė energetikos (+1,2 proc.) sektorius, rinkoms reaguojant ne tik į 2 proc. brangusią naftą, bet ir į 65 EUR/MWh pasiekusią dujų kainą – aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Vokietijos DAX traukėsi 0,41 proc., Prancūzijos CAC – 0,57 proc., Baltijos birža – 0,06 proc., o Italijos FTSE MIB išsiskyrė 0,09 proc. augimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
