Atsigaunanti Vokietijos pramonė palaiko Europos investuotojų optimizmą
JAV akcijų biržos vakar žengė aukštyn – S&P 500 pakilo 0,21 proc., o NASDAQ, prekybos sesijos metu pasiekęs naują rekordą, – 0,45 procento. Tarp sektorių geriausiai pasirodė informacinių technologijų (+0,7 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,5 proc.) sektoriai. Labiausiai krito komunalinių paslaugų (-1 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,7 proc.) įmonių akcijos.
Biržų ralį toliau skatina FED palūkanų mažinimo lūkesčiai, rinkoms tikintis, kad FED šiais metais palūkanas kirps tris kartus. Atitinkamai mažėja JAV obligacijų pajamingumai per visą pajamingumo kreivę – per pastarąją savaitę 2 m. trukmės obligacijų pajamingumas smuko 15 bazinių punktų (b. p.) iki 3,5 proc., 10 m. – 22 b. p. iki 4,02 proc., o 30 m. – 28 b. p. iki 4,7 procento. Nors FED palūkanų mažinimas kitą savaitę vyksiančiame posėdyje jau iš esmės yra užtikrintas, šią savaitę lūkesčius dar gali pakoreguoti paskutinis ekonominių duomenų testas – ketvirtadienį skelbiami infliacijos duomenys. Ekonomistai prognozuoja 2,9 proc. metinę infliaciją, o aukštesni faktiniai duomenys gali reikšmingai pakoreguoti rinkos lūkesčius.
Europos akcijų biržos vakar fiksavo teigiamus rezultatus – STOXX 600 indeksas kilo 0,52 procento. Tarp sektorių daugiausiai augo informacinių technologijų (+1,5 proc.), pramonės (+1,4 proc.) ir žaliavų (+0,8 proc.) sektoriai, o labiausiai krito komunikacinių paslaugų (–1,2 proc.) ir sveikatos priežiūros (–0,7 proc.) įmonės. Vokietijos DAX pakilo 0,89 proc., Prancūzijos CAC – 0,78 proc., Italijos FTSE MIB – 0,28 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas traukėsi 0,15 procento.
Europos investuotojams pozityvumo suteikė Vokietijos pramonės sektoriaus rodikliai. Jie parodė, kad metinis gamybos apimčių pokytis liepos mėn. siekė 1,5 proc. (ekonomistų konsensusas buvo –0,3 proc.) ir pirmą kartą nuo 2023 m. vidurio buvo teigiamoje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos pramonės PMI rodiklis nuo metų pradžios nuosekliai gerėja (nuo 45 sausį iki 49,8 rugpjūtį), ateityje galima tikėtis tolesnio Vokietijos pramonės sektoriaus atsigavimo.
Prancūzijos premjeras F. Bayrou, kaip ir buvo tikėtasi, vakar pralaimėjo pasitikėjimo balsavimą parlamente ir šiandien formaliai pasitrauks iš pareigų. Vakarykščiame balsavime vyriausybę palaikė tik 194 parlamentarai, o 364 balsavo prieš, parodydami stiprų nepritarimą vyriausybės pateiktiems taupymo planams 2026 m. biudžete, kuriais siekiama suvaldyti sparčiai blogėjančią viešųjų finansų situaciją. Numatoma, kad biudžeto deficitas šiemet sieks 5,4 proc., o valstybės skola augs iki 116 procentų. Po balsavimo prezidentas E. Macronas pranešė, jog artimiausiomis dienomis paskirs naują ministrą pirmininką, kuris bus jau penktasis per pastaruosius dvejus metus. Dažna vyriausybių kaita atspindi šalies politinį nestabilumą ir kursto investuotojų baimes, kad suvaldyti šalies finansus bus labai sudėtinga bet kokiai naujai vyriausybei.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
