Augant obligacijų pajamingumams, akcijų biržos krito
Obligacijų rinkoje vakar fiksuotas reikšmingas daugelio šalių pajamingumų augimas, ypač ilgesnio laikotarpio. Rinkų reakciją paskatino nerimas dėl JK viešųjų finansų tvarumo – 30 metų obligacijų pajamingumas per pastarąjį mėnesį pakilo 36 baziniais punktais (b. p.) iki 5,7 proc., aukščiausio lygio nuo 1998 metų. Svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu vakar smuko daugiau kaip 1,1 procento. Už Atlanto – JAV 30 metų pajamingumas taip pat ženkliai kilo – 6 b. p. iki 4,99 procento. Euro zonoje tendencija buvo ta pati: Vokietijos 10 metų pajamingumas augo 4 b. p. iki 2,78 proc., Prancūzijos – 5 b. p. iki 3,58 proc., Italijos – 7 b. p. iki 3,67 procento. Euras JAV dolerio atžvilgiu vakar silpnėjo 0,67 procento.
Obligacijų rinką veikia ne tik investuotojų vertinama rizika dėl aukštų deficitų ir skolos lygio, bet ir reikšmingai rugsėjį padidėjęs obligacijų leidimas. „Bloomberg“ skaičiavimais, vakar Europoje bendrai siekta pasiskolinti beveik 50 mlrd. eurų, o pasauliniu mastu investicinio lygio obligacijų buvo išleista bent už 90 mlrd. JAV dolerių. Tai – rekordinio dydžio obligacijų pasiūla, kuri didina spaudimą pajamingumams kilti.
JAV akcijų biržos vakar krito: NASDAQ traukėsi 0,82 proc., S&P 500 – 0,69 procento. Blogiausius rezultatus fiksavo nekilnojamojo turto (-1,7 proc.), pramonės (-1 proc.) ir informacinių technologijų (-1 proc.) sektoriai. Pastarąjį žemyn tempė 2 proc. kritusios „Nvidia“ akcijos, reaguojant į naujienas, jog Kinijos bendrovė „Alibaba“ vysto savo lustą, skirtą pakeisti „Nvidia“ H20 modelį. Vienintelis reikšmingiau kilęs sektorius buvo energetikos (+0,2 proc.), kurį palaikė 1,5 proc. šoktelėjusios naftos kainos, reaguojant į JAV paskelbtas papildomas sankcijas, nukreiptas į Irano naftą. Iš ekonominių naujienų – rugpjūčio mėn. ISM gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) pakilo iki 48,7, tačiau jau šeštą mėnesį išlieka žemiau 50 ribos.
Europos akcijų biržos vakar taip pat švietė ryškiai raudona spalva. STOXX 600 indeksas smuko 1,5 proc., o daugiausia krito nekilnojamojo turto (-3,4 proc.), informacinių technologijų (-2,9 proc.) ir pramonės (-2,2 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 2,29 proc., Prancūzijos CAC – 0,7 proc., Italijos FTSE MIB – 1,6 procento. Vakar paskelbta euro zonos infliacijos statistika parodė, kad metinė infliacija rugpjūtį paspartėjo 0,1 proc. punkto iki 2,1 proc., o grynoji infliacija (neapimanti maisto ir energijos prekių) išliko nepakitusi – 2,3 procento. Infliacijai laikantis virš ECB 2 proc. tikslo, mažėja argumentų palūkanų normoms mažinti. Rinkos šiuo metu tikisi tik vieno 0,25 proc. mažinimo, kuris galėtų įvykti 2026 m. pirmą ketvirtį.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
