Aukso ir sidabro kainos toliau gerina rekordus
JAV Teisingumo departamento pradėta byla prieš FED, kuri vertinama kaip siekis paveikti FED nepriklausomumą, akcijų rinkų vakar neišgąsdino, tačiau suteikė pagrindą tolesniam tauriųjų metalų kainų augimui. Nepriklausomas FED, vykdantis pinigų politiką remdamasis makroekonominiais rodikliais, o ne politiniu ciklu, laikomas kertiniu veiksniu, užtikrinančiu pasitikėjimą JAV doleriu. Atitinkamai, rizikos FED nepriklausomumui skatina investuotojus diversifikuoti portfelius, ieškant alternatyvių doleriui turto klasių, o tai teigiamai veikė aukso ir sidabro, kaip saugaus turto, paklausą. Pastarųjų metalų kainos vakar pasiekė naujas aukštumas – auksas pabrango 1,3 proc. iki 4 600 JAV dolerių už unciją, o sidabras – 3,6 proc. iki 84 JAV dolerių už unciją.
Nasdaq vakar pakilo 0,26 proc., o S&P 500 – 0,16 proc., augus visiems sektoriams, išskyrus energetikos (–0,7 proc.) ir finansų (–0,8 proc.) sektorius. Pastarąjį neigiamai paveikė D. Trumpo ketinimai vieneriems metams apriboti kredito kortelių palūkanų normas iki 10 proc. Bendrovių „Synchrony Financial“ ir „Capital One Financial Corporation“, kurių verslo modeliai grindžiami kredito kortelių skolinimu, akcijų kainos patyrė didžiausius kritimus tarp visų S&P 500 indekso įmonių – atitinkamai 8,3 ir 6,4 proc. Tuo tarpu labiausiai vakar augo būtinojo vartojimo (+1,4 proc.), pramonės (+0,8 proc.) ir žaliavų sektoriai.
Investuotojai laukia šiandien skelbiamų JAV infliacijos duomenų už gruodžio mėnesį. Tikimasi, kad metinis infliacijos rodiklis išliks stabilus ties 2,7 proc., o grynoji infliacija (neapimanti energetikos ir maisto kainų) nežymiai paspartės iki 2,7 proc. Lapkričio mėnesio infliacijos rodiklis, kuris buvo gerokai žemesnis, nei tikėjosi rinkos, davė pradžią pastarosiomis savaitėmis vykstančiam akcijų rinkų raliui, sustiprinus rinkos lūkesčius, kad FED galės toliau mažinti palūkanų normas. Atitinkamai išlieka rizika, kad aukštesnis, nei tikimasi, infliacijos rodiklis šiandien galėtų pakoreguoti lūkesčius dėl FED politikos ir iššaukti stipresnius biržų svyravimus.
Naftos kaina per pastarąją savaitę pabrango daugiau nei 5 proc. ir šiandien peržengė 64 JAV dolerių už barelį ribą. Kainą aukštyn kelia išaugęs politinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose dėl Irane tebesitęsiančių masinių protestų prieš valdžią. Daugėjant pranešimų, kad režimas protestus malšina jėga, matoma didėjanti rizika, jog tokie Teherano veiksmai gali išprovokuoti karinį JAV atsaką. Prie geopolitinės įtampos didėjimo taip pat prisideda D. Trumpo pranešimas, kad JAV taikys 25 proc. muitą visoms šalims, vykdančioms prekybą su Iranu.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar kilo. STOXX 600 indeksas paaugo 0,21 proc., daugiausia dėl žaliavų (+0,9 proc.) ir energetikos (+0,5 proc.) sektorių augimo. Indeksą žemyn labiausiai tempė 1 proc. kritęs komunalinių paslaugų sektorius. Vokietijos DAX vakar pakilo 0,57 proc., Italijos FTSE MIB – 0,03 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas liko nepakitęs. Tuo tarpu Prancūzijos CAC fiksavo nežymų 0,04 proc. mažėjimą.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
