Biržose stipriausias išpardavimas nuo birželio
JAV akcijų biržose vakar įvyko stipriausias išpardavimas nuo birželio mėnesio: NASDAQ smuko 2,6 proc., o S&P 500 – 1,21 procento. Rinkose nerimą pakurstė vėl sustiprėjusios abejonės dėl investicijų į dirbtinį intelektą atsiperkamumo ir DI srities įmonių ralio, kuris pastaruosius metus buvo pagrindinis biržas aukštyn kėlęs veiksnys, tvarumo. Investuotojų nenuramino net „Nvidia“ vadovo patikinimai, kad dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa išlieka labai stipri ir būtent tai padės šią infrastruktūrą plėtojančioms įmonėms užsitikrinti reikiamą kapitalą.
Informacinių technologijų sektorius vakar smuko 3 proc., o vien puslaidininkių bendrovių, sudarančių 16 proc. S&P 500 indekso svorio, akcijos smuko net 5,5 procento. Stipriai išparduodamos buvo beveik visos didžiosios technologijų bendrovės, įskaitant „Amazon“ (-4,6 proc.), „Nvidia“ (-4,4 proc.), „Alphabet“ (-3,1 proc.), „Tesla“ (-3,1 proc.) ir „Microsoft“ (-2,2 proc.). Ypač dideliu nuosmukiu vakar išsiskyrė „Meta“. Bendrovės paskelbti ketvirčio pajamų ir pelno rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, tačiau dėl rinkoje vyravusio neigiamo sentimentо investuotojai itin nepalankiai reagavo į įmonės planus dar labiau padidinti investicines išlaidas. „Meta“ akcijų kaina smuko net 7 procentais.
Įsibėgėjęs akcijų biržų išpardavimas padidino saugaus turto paklausą, todėl vakar buvo fiksuojamas reikšmingas JAV obligacijų pajamingumų kritimas. Per vieną dieną tiek JAV 10 metų, tiek 2 metų obligacijų pajamingumai sumažėjo po 17 bazinių punktų, atitinkamai iki 4,65 proc. ir 4,95 procento. Pajamingumai mažėjo nepaisant vakar 4 proc. šoktelėjusios naftos kainos, kuri priartėjo prie 114 USD už barelį. Naftos kainos šuolį paskatino auganti įtampa dėl hučių atakų Saudo Arabijoje ir rinkoje tvyrantis neapibrėžtumas dėl galimo JAV ir Izraelio karinių veiksmų prieš Iraną atnaujinimo. Iranas grasina į tokius veiksmus atsakyti smūgiais ne tik kariniams objektams, bet ir civilinei infrastruktūrai regione, įskaitant oro uostus ir energetikos infrastruktūrą.
Europos akcijų biržos vakar taip pat patyrė stiprų kritimą, kurio priešakyje buvo net 3,6 proc. smukęs bankų sektorius. Pastarąjį itin neigiamai veikia obligacijų rinkoje kylanti įtampa, primenanti euro zonos skolų krizės laikus. Vakar vėl buvo fiksuojama situacija, kai Vokietijos obligacijų pajamingumai krito, o didelę skolą turinčių šalių obligacijų pajamingumai augo. Tuo tarpu Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų skirtumas, atspindintis rinkų matomas Prancūzijos fiskalines rizikas, šoktelėjo iki rekordinio 1,74 proc. lygio. Išpardavimą vakar patyrė ir informacinių technologijų (-3,2 proc.) sektorius, kurį paveikė neigiamas pasaulinis sektoriaus sentimentas, taip pat pramonės (-2,6 proc.) sektorius. Tuo tarpu augimą vakar demonstravo sveikatos priežiūros, nebūtinojo vartojimo ir komunikacijos paslaugų sektoriai, kurių prieaugis siekė nuo 1,7 proc. iki 1,8 procento. Vokietijos DAX smuko 1,07 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,39 proc., Italijos FTSE MIB – 2,54 proc., o Baltijos šalių akcijų indeksas – 0,34 procento.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
