Dėl JAV politikos neapibrėžtumo finansų rinkose vyrauja laukimo režimas
Investuotojai laukia daugiau aiškumo dėl JAV prekybos politikos, šiandien sueinant 90 dienų terminui, iki kurio buvo nukelti „išsivadavimo“ dienos tarifai. JAV jau įspėjo eilę šalių apie 25–40 proc. dydžio tarifų įvedimą nuo rugpjūčio 1 d. ir artimiausiu metu ketina išsiųsti dar daugiau laiškų dėl įvedamų muitų, kurių dydžiai atskiroms šalims gali siekti iki 70 procentų. D. Trumpas vakar sugriežtino retoriką, teigdamas, kad naujas rugpjūčio 1 d. terminas nėra derybinė pozicija ir muitai tikrai įsigalios. Be to, buvo įspėta apie planuojamus sektorinius muitus. Farmacijos įmonėms pagrasinta artimiausiu metu įvesti aukštesnius muitus, galinčius kilti iki 200 proc. po vienerių metų pereinamojo laikotarpio. Aukštesnio muito tarifo gali sulaukti ir Europa, kuriai priekaištai reiškiami dėl taikomų mokesčių bei JAV technologijų įmonių reguliavimo.
D. Trumpas sukėlė sumaištį metalų rinkose, paskelbęs planus taikyti 50 proc. muitą vario importui, kuris gali įsigalioti jau artimiausiomis savaitėmis. Tai gerokai aukštesnis tarifas, nei tikėjosi rinkos, ir jis paskatino stiprų vario ateities sandorių kainų šuolį Niujorko biržoje bei pasaulinio vario kainos kritimą. JAV biržoje vario kaina vakar šoktelėjo beveik 10 proc. ir šiandien toliau kilo. Tuo metu Londono biržoje buvo fiksuotas vario kainos kritimas. Naujuoju mokesčiu siekiama skatinti vietinę gavybą ir metalo perdirbimą, sekant jau anksčiau padidintų plieno ir aliuminio muitų pavyzdžiu. Analitikų vertinimu, problema yra ta, kad JAV neturi pakankamai vario kasybos, lydymo ir perdirbimo pajėgumų patenkinti visą paklausą, todėl muitai gali lemti aukštesnes vario kainas JAV, ypač atsižvelgiant į prognozes, jog vario paklausa augs dėl didėjančio elektros vartojimo.
Europos Komisija vakar pristatė veiksmų planą chemijos pramonei, kuriuo siekiama sustiprinti ES chemijos sektoriaus konkurencingumą ir modernizavimą. ES planuoja pasitelkti prekybos apsaugos priemones ir valstybės pagalbos mechanizmus, kad apsaugotų žemyno chemijos pramonę nuo aukštų energijos kainų bei stiprėjančios konkurencijos iš JAV ir Kinijos. Europos chemijos pramonės konkurencingumo problemas atspindi statistika – remiantis Europos chemijos pramonės tarybos duomenimis, 2023 m. ES užėmė 13 proc. pasaulinės chemijos rinkos – tai net 15 procentinių punktų mažiau nei prieš du dešimtmečius. Reaguojant į Komisijos pasiūlymus, Europos chemijos pramonės įmonių akcijos vakar kilo 0,53 procento.
JAV akcijų biržos vakar judėjo mažai, Europoje fiksuotas kilimas. S&P 500 krito 0,07 proc., Nasdaq nežymiai augo 0,03 procento. Europos įmonių indeksas Stoxx 600 kilo 0,41 procento. Regioninės Europos akcijų biržos taip pat judėjo aukštyn: Vokietijos DAX kilo 0,55 proc., Prancūzijos CAC – 0,56 proc., Italijos FTSEMIB – 0,67 proc., Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas didėjo 0,09 procento. JAV dolerio indeksas beveik nepakito, o euras dolerio atžvilgiu stiprėjo 0,13 procento. Tiek Europoje, tiek JAV toliau fiksuotas ilgo laikotarpio obligacijų išpardavimas. JAV 10 m. pajamingumas vakar augo 2 baziniais punktais iki 4,4 proc., o Vokietijos 10 m. pajamingumas kilo 4 baziniais punktais iki 2,69 procento. Brent naftos kaina vakar augo 0,8 proc., priartėdama prie 70 dolerių už barelį.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
