DI euforija vis labiau primena burbulą
Savaitgalį Iranas pateikė oficialų atsaką į JAV taikos pasiūlymą, kurį D. Trumpas pavadino „visiškai nepriimtinu“. Iranas nenusileidžia dėl branduolinės programos vystymo, taip pat siekia užsitikrinti Hormūzo sąsiaurio kontrolę – abi šios sąlygos JAV yra visiškai nepriimtinos, D. Trumpui nuosekliai kartojant, kad Iranas niekada negali turėti atominio ginklo. Po šio apsikeitimo taikos pasiūlymais, kuris, panašu, nepriartino šalių pozicijų prie susitarimo, Hormūzo sąsiauris išlieka uždarytas, o JAV toliau vykdo Irano uostų blokadą. Nors paliaubos vis dar galioja, politinės derybos atsidūrė aklavietėje, todėl atsinaujinančių karinių veiksmų tikimybė didėja.
Reaguojant į stringančias derybas, „Brent“ naftos kaina pirmadienį šoktelėjo apie 4 proc. ir peržengė 105 dolerių už barelį lygį. Aukštesnės energetikos kainos stiprina infliacijos ir aukštesnių palūkanų normų rizikas, dėl ko JAV 10 metų obligacijų pajamingumas pirmadienį augo 4 baziniais punktais iki 4,39 proc., o aukso kaina mažėjo apie 1 proc. iki 4675 dolerių už Trojos unciją. Tuo tarpu dolerio indeksas kilo apie 0,3 proc., pratęsdamas tendenciją, kai JAV doleris stiprėja padidėjus geopolitiniam neapibrėžtumui.
Nepaisant karo rizikų ir aukštos naftos kainos, DI ralis Azijos rinkose tęsiasi visu pajėgumu. Korėjos KOSPI indeksas, kuris laikomas vienu iš DI bumo vedlių, pirmadienį šoktelėjo dar 5 procentais. Per pastaruosius metus indeksas yra pakilęs apie 200 proc., o vien nuo kovo pabaigoje pasiekto žemiausio taško – daugiau nei 55 procentais. Istorinį indekso ralį kursto milžiniška atminties lustų paklausa, didžiosioms technologijų bendrovėms investuojant šimtus milijardų dolerių į duomenų centrų plėtrą. Atitinkamai tokios Korėjos įmonės kaip „Samsung“ ir „Hynix“ fiksuoja itin spartų pajamų ir pelningumo augimą, keliantį akcijų kainas į rekordines aukštumas. Pavyzdžiui, „Samsung“ akcijos per metus pabrango penkis kartus, o įmonės kapitalizacija peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą. Visgi, toks spartus Korėjos biržos augimas, DI įmonių kainoms padvigubėjant kas kelis mėnesius, tampa labai panašus į burbulo formavimąsi, nors itin stiprus DI naratyvas artimiausiu metu gali jį pūsti dar labiau.
JAV akcijų biržos penktadienį fiksavo dar vieną stipraus augimo dieną ir pasiekė naujas aukštumas. NASDAQ šoktelėjo 1,71 proc., o S&P 500 – 0,84 procento. Ralį pirmyn toliau vedė technologijų sektorius (+2,7 proc.), su puslaidininkių segmentu (+4,6 proc.) priešakyje. Tokios įmonės kaip „Micron“, „AMD“, „Intel“ ir „Sandisk“ penktadienį augo dviženkliais procentais. Tuo tarpu likusiuose sektoriuose nuotaikos buvo gerokai nuosaikesnės, o bendrai S&P 500 indeksą dieną su neigiamu rezultatu uždarė net 295 įmonės.
Investuotojų optimizmą turėjo palaikyti geri JAV darbo rinkos rodikliai. Paskelbta, kad balandžio mėn. JAV ekonomika sukūrė 115 tūkst. naujų darbo vietų. Tai jau antras iš eilės mėnuo stiprių darbo rinkos rodiklių, signalizuojančių, kad iki šiol karas Irane apčiuopiamo neigiamo poveikio JAV ekonomikai nepadarė. Gerėjant padėčiai darbo rinkoje, o infliacijos rizikoms išliekant aukštoms, rinka visiškai nebemato galimybės, kad FED mažins palūkanų normas, tačiau išaugo tikimybė, kad FED gali būti priverstas jas didinti.
Europos rinkose penktadienį dominavo raudona spalva. STOXX 600 traukėsi 0,69 proc., daugiausia dėl pramonės (-1,5 proc.), finansų (-1 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-0,9 proc.) sektorių kritimo. Indeksą palaikė tik informacinių technologijų sektorius (+0,8 proc.), kartu su pasauliniu bumu kylant puslaidininkių srities įmonėms. Vokietijos DAX smuko 1,32 proc., Prancūzijos CAC – 1,09 proc., Baltijos OMX Baltic Benchmark – 0,18 proc., o Italijos birža liko nepakitusi.Be karo rizikų ir energetikos šoko, Europoje investuotojų nuotaikas slopino silpni Vokietijos pramonės rodikliai, parodę, kad kovo mėn. gamybos apimtys mažėjo 0,7 proc. (buvo tikimasi 0,4 proc. augimo). Tai buvo jau ketvirtas iš eilės mėnuo su neigiamu rezultatu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
