ECB palūkanas gali didinti jau balandį
Europos centrinis bankas vakar paliko palūkanas nepakeistas ties 2 proc., tačiau pažymėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose stipriai padidino neapibrėžtumą, sustiprindamas rizikas infliacijai didėti, o ekonomikos augimui – lėtėti. Šio posėdžio metu ECB taip pat paskelbė atnaujintas prognozes, kurios remiasi duomenimis iki kovo 11 d., t. y. jau apėmė dalį karo Irane poveikio. ECB numato, kad infliacija 2026 metais paspartės iki 2,6 proc., palyginti su 1,9 proc. prognozuotais gruodį, ir sumažės iki 2 proc. 2027 metais. Kartu buvo pateikti du nepalankūs scenarijai. Blogiausias daro prielaidą, kad dideli naftos ir dujų pasiūlos tiekimo trikdžiai Hormūzo sąsiauriu išliks visus 2026 metus ir normalizuosis tik 2027 m. pradžioje. Šio scenarijaus atveju skaičiuojama, kad infliacija euro zonoje galėtų didėti iki 4,4 proc. 2026 metais ir 4,8 proc. 2027 metais.
Pateikti scenarijai rodo, kad dabartinį energijos kainų šoką ECB laiko rimta grėsme infliacijai didėti, ir panašu, kad tolerancijos nukrypimui nuo 2 proc. infliacijos tikslo bus gerokai mažiau nei 2022 metais. Atitinkamai, rinkose vakar vyko reikšmingas palūkanų normų lūkesčių perkainojimas, ir šiuo metu jau yra įkainojami beveik trys palūkanų didinimai iki šių metų pabaigos – vienu daugiau nei buvo dieną prieš. Rinka teikia apie 60 proc. tikimybę, kad pirmasis didinimas įvyks jau balandžio mėn. posėdyje. Dalis ECB narių, įskaitant Vokietijos Bundesbanko pirmininką, mano, kad tai yra realus scenarijus, jei infliacinis spaudimas dėl karo Irane toliau stiprės. Visgi labiau tikėtina, kad palūkanos bus didinamos birželio mėn. posėdyje.
Europos akcijų biržos vakar išgyveno stiprų nuosmukį – STOXX 600 indeksas smuko 2,39 procento. Išpardavimas apėmė visus sektorius, išskyrus 2,7 proc. augusį energetikos sektorių, o labiausiai krito nekilnojamojo turto (-4 proc.), žaliavų (-3,8 proc.), pramonės (-3,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-3,6 proc.) sektoriai. Iš 600 indekso įmonių dieną neigiamu rezultatu uždarė net 561 įmonė. Vokietijos DAX smuko 2,82 proc., Prancūzijos CAC – 2,03 proc., Italijos FTSE MIB – 2,32 proc., o Baltijos birža – 0,31 procento. Besikeičiantys palūkanų lūkesčiai stipriai paveikė obligacijų rinką. Vokietijos ir Prancūzijos 2 metų obligacijų pajamingumai vakar augo po 15 bazinių punktų, atitinkamai iki 2,59 proc. ir 2,74 procento. Augantys pajamingumai stiprino euro pozicijas, o EUR/USD kursas vakar padidėjo 1,2 proc., priartėdamas prie 1,16 lygio.
Baimes Europos rinkose vakar stiprino naftos ir dujų kainų šuolis po smūgių energetikos infrastruktūrai Artimuosiuose Rytuose. „Brent“ nafta buvo šoktelėjusi iki 118 dolerių už barelį, o dujų kaina Europos rinkoje – iki 70 EUR/MWh. Kataro teigimu, Irano smūgiai SGD eksporto terminalui, kuris tiekė apie 20 proc. pasaulio SGD pasiūlos, sunaikino apie 17 proc. pajėgumų, kuriems atstatyti prireiks 3–5 metų. Situaciją energetikos rinkoje kiek apramino D. Trumpo žinutė, kad JAV ir Izraelis daugiau nesitaikys į energetikos infrastruktūrą. Taip pat Trumpas pagrasino, kad jei Iranas dar kartą smogs Katarui, JAV sunaikins visą Irano energetikos sektorių. Tuo tarpu JAV iždo sekretorius pareiškė, kad svarstoma galimybė panaikinti sankcijas Irano naftai, esančiai tanklaiviuose – apie 140 mln. barelių – siekiant padidinti naftos pasiūlą šoko laikotarpiu. Rašymo metu „Brent“ nafta kainuoja 108 dolerius už barelį, o dujų kaina Europoje siekia apie 62 EUR/MWh.
JAV akcijų biržos vakar atsidarė stipriu kritimu, bet prekybos sesijos metu didelę dalį nuosmukio panaikino. NASDAQ dieną uždarė su 0,28 proc. minusu, o S&P 500 – 0,27 procento. Tarp sektorių labiausiai krito žaliavų (-1,6 proc.), nebūtinojo (-0,9 proc.) ir būtinojo (-0,8 proc.) vartojimo sektoriai. Tuo tarpu vienintelis stipriau kilęs buvo energetikos sektorius, pridėjęs 1,5 proc. vertės.
JAV akcijų biržos Artimųjų Rytų konflikto šoką išgyvena geriau nei Europoje, nes energijos kainų šokas JAV nėra toks stiprus kaip likusiame pasaulyje. Jei Europos dujų kaina per mėnesį paaugo apie 90 proc., JAV pokytis siekia tik apie 5 procentus. Naftos kaina JAV rinkoje taip pat augo mažesniu tempu. Pagrindinė to priežastis – JAV yra energetikos eksportuotoja, todėl energijos trūkumas jai negresia. Visgi infliacijos paspartėjimo rizika JAV dėl naftos kainų augimo yra labai reali, ir tai veikia FED palūkanų lūkesčius – rinka šiuo metu jau nebesitiki, kad palūkanos bus mažinamos šiais metais.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
