ES planuoja dvigubinti muitus plienui
JAV akcijų biržos vakar nežymiai kilo, nepaisant Vyriausybės uždarymo ir D. Trumpo ketinimų atleisti tūkstančius į prastovas išleistų federalinių darbuotojų. NASDAQ ūgtelėjo 0,39 proc., o S&P 500 – 0,06 procento. Indeksus aukštyn labiausiai kėlė žaliavų (+1,1 proc.) ir informacinių technologijų (+0,5 proc.) sektoriai. Pastarajame investuotojų optimizmą palaikė „OpenAI“ sandoris, kurio metu dalis įmonės akcijų buvo parduota investiciniams fondams. Po šio sandorio „OpenAI“ tapo vertingiausiu startuoliu istorijoje, pasiekusiu 500 mlrd. USD vertę. Vakar labiausiai smuko energetikos sektorius (-1 proc.), naftos kainai sumažėjus dar beveik 2 proc. Per pastarąją savaitę „Brent“ naftos kaina iš viso krito apie 7 proc., vakar nusileisdama žemiau 65 USD už barelį.
JAV vyriausybės uždarymas greičiausiai užsitęs iki kitos savaitės, žiniasklaidai pranešant, jog Senato demokratai ketina blokuoti penktadienį numatytą balsavimą dėl laikino finansavimo įstatymo. Finansų rinkos į šiuos politinius procesus kol kas iš esmės nereaguoja, kadangi jie neapima skolos lubų klausimo. Visgi uždarymo laikotarpiu nėra skelbiami oficialūs statistikos duomenys, todėl šiandien rinkos greičiausiai nesulauks informacijos apie naujų darbo vietų skaičių rugsėjo mėnesį.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar fiksavo teigiamus rezultatus. STOXX 600 indeksas pakilo 0,53 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų (+2,9 proc.), nebūtino vartojimo (+1,5 proc.) ir pramonės (+1,5 proc.) sektorių augimo. Automobilių pramonės įmonių akcijos kilo daugiau nei 2 proc., automobilių gamintojui „Stellantis“ pranešus apie gerus pardavimų rezultatus, ypač JAV rinkoje. Įmonės akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei 8 procentus. Silpniausiai pasirodė energetikos (-0,8 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,5 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX indeksas vakar ūgtelėjo 1,28 proc., Prancūzijos CAC – 1,13 proc., Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,12 proc., o Italijos FTSE MIB išliko nepakitęs.
Europos Sąjunga planuoja padvigubinti importo muitus plienui iki 50 procentų. „Bloomberg“ praneša, kad oficialiai pasiūlymas turėtų būti pristatytas kitą savaitę. Numatomas tarifo dydis būtų sulygintas su JAV taikomais tarifais šiame sektoriuje. Sprendimu siekiama sustiprinti Europos plieno pramonę tuo metu, kai paklausa JAV sumažėjo dėl įvestų muitų, o konkurencija iš Kinijos, turinčios perteklinius plieno gamybos pajėgumus ir ieškančios alternatyvų JAV rinkai, vis labiau auga.
Rugpjūtį nedarbo lygis euro zonoje nežymiai padidėjo iki 6,3 proc., tačiau išlieka istoriškai žemame lygyje. Europos Sąjungos mastu rodiklis liko nepakitęs – 5,9 procento. Didžiausias nedarbo lygis fiksuotas Ispanijoje (10,3 proc.), Suomijoje (9,8 proc.) ir Švedijoje (8,7 proc.), o mažiausias – Slovėnijoje ir Maltoje (po 2,9 proc.). Lietuvoje nedarbo lygis rugpjūtį nežymiai sumažėjo iki 7 procentų.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
