Euro zonos ekonomikos augimo lūkesčiai smigo žemyn
JAV akcijų biržose vakar antrą dieną iš eilės vyko nuosaikus atsigavimas. Prekyba ateities sandoriais rodo, kad šiandien biržos taip pat atsidarys žalioje teritorijoje, sekdamos gana stiprų augimą Azijos rinkose, Korėjos KOSPI indeksui šoktelėjus aukštyn 5 procentus. NASDAQ vakar kilo 0,47 proc., o S&P 500 – 0,25 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo energetikos (+1 proc.), nebūtinojo vartojimo (+1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,7 proc.) sektoriai. Tuo tarpu labiausiai krito sveikatos priežiūros (-0,9 proc.) sektorius, vertingiausios JAV farmacijos bendrovės „Eli Lilly“ akcijoms smukus 6 proc. po to, kai vieno iš bankų analitikai sumažino matomą įmonės vertę, teigdami, kad rinka šiuo metu turi per didelius lūkesčius dėl svorio metimo vaistų komercinio potencialo.
Investuotojams pozityvumo suteikė kiek stabilizavusi situacija energetikos rinkoje. Nepaisant to, kad nėra aiškių karo deeskalacijos ženklų, naftos kaina pastarąją savaitę svyravo pakankamai siaurame 100–106 JAV dolerių už barelį rėžyje, kas rinkoms suteikė tam tikrą stabilumo jausmą, jog situacija neblogėja. Investuotojai taip pat reagavo į pranešimus, kad Iranas vis didesniam skaičiui laivų leidžia kirsti Hormūzo sąsiaurį. Prisidėjo ir žinia, kad Irakas ir Turkija susitarė atnaujinti naftos tiekimą vamzdynu, leidžiančiu išvengti sąsiaurio kirtimo, kurio transportavimo pajėgumai siekia 250 tūkst. barelių per dieną. Visa tai mažina tiekimo sutrikimų mastą, dėl ko „Brent“ naftos kaina pirmadienio rytą krito daugiau nei 2 proc. priartėdama 100 JAV dolerių už barelį lygio.
Šiandien vyks FED pinigų politikos posėdis, kuriame palūkanų normų pokyčių nesitikima. Įdomesnis aspektas rinkai bus skelbiamos makroekonominės prognozės bei FED narių nuomonių suvestinė (dot plot) dėl numatomos palūkanų normų raidos. JAV infliacija vis dar viršija FED 2 proc. tikslą ir siekia 2,4 proc., tuo metu ekonominiai duomenys rodo reikšmingą BVP augimo sulėtėjimą (iki 0,7 proc. 4 ketvirtį, nuo 4,4 proc. 3 ketvirtį) bei iki 4,4 proc. padidėjusį nedarbo lygį. Rinkos daugiausia dėmesio kreips į tai, kaip FED vertina ekonomikos lėtėjimo ir infliacijos rizikų balansą vykstančio energetikos kainų šoko kontekste, siekdamos suprasti, ar rinkoje vykstantis palūkanų normų perkainojimas atitinka FED matymą.
Europos akcijų biržos antradienį taip pat žengė aukštyn, nepaisant signalų apie lėtėjantį ekonomikos aktyvumą. Vakar paskelbtas kovo mėnesio ZEW ekonomikos lūkesčių indikatorius Vokietijoje smigo žemyn nuo 39 punktų iki -0,5, o euro zonoje – nuo 26,5 iki -8,5 punkto. Šio indekso vertė svyruoja nuo -100 iki 100, o nulinė reikšmė rodo, kad lygiai pusė apklaustų ekspertų mano, jog ekonominė situacija po 6 mėnesių bus geresnė. Pastarieji duomenys rodo, kad rinkos dalyvių lūkesčiai dėl ekonomikos augimo perspektyvų stipriai pablogėjo, reaguojant į išaugusias energetikos kainas ir tikėtiną ECB palūkanų normų didinimą. STOXX 600 indeksas kilo 0,67 proc., daugiausia dėl energetikos (+2,4 proc.), komunalinių paslaugų (+1,6 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektorių augimo. Vokietijos DAX žengė aukštyn 0,71 proc., Prancūzijos CAC – 0,49 proc., Italijos FTSE MIB – 1,22 procento. Baltijos birža išsiskyrė 0,49 proc. kritimu.
[reusable_content node="Subscription / prenumerata Biržos laikmatis"
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
