EUR/USD kursas aukščiausiame lygyje per 4 metus
JAV akcijų biržos vakar nežymiai atsitraukė nuo aukštumų – NASDAQ traukėsi 0,07 proc., o S&P 500 – 0,13 procento. Tarp sektorių didžiausias kilimas fiksuotas energetikos (+1,7 proc.) įmonių, „Brent“ naftos kainai šoktelėjus daugiau nei 1,5 proc. ir pakilus virš 68 USD už barelį. Pastarosiomis dienomis naftos kaina kyla investuotojams bandant įvertinti, kokį poveikį rinkai gali turėti Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai bei D. Trumpo pasiūlymas įvesti aukštus muitus Kinijai ir Indijai dėl rusiškos naftos pirkimo. Tarp labiausiai kritusių sektorių išsiskyrė komunalinių paslaugų (-1,8 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,7 proc.).
Amerikos vartotojai toliau aktyviai leidžia pinigus, nepaisydami dėl muitų paspartėjusios infliacijos ir lėtėjančios darbo rinkos. Rugpjūtį JAV mažmeninės prekybos apimtys augo 0,6 proc., palyginti su liepos mėn., ir ženkliai viršijo ekonomistų prognozes (0,2 proc.). Tuo tarpu JAV pramonės produkcija rugpjūtį padidėjo 0,1 proc., palyginti su liepa, taip pat viršydama ekonomistų lūkesčius, kurie prognozavo nežymų nuosmukį. Geri vartojimo ir pramonės rodikliai atsispindi FED „GDPNow“ modelyje, kuris rodo, jog trečią ketvirtį JAV ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,4 procento.
Nepaisant pastarųjų gerų ekonominių naujienų, rinkos šiandien vis dar užtikrintai laukia 25 bazinių punktų palūkanų normos sumažinimo po FED posėdžio. Tikimasi, kad šis sprendimas taps spartaus palūkanų mažinimo ciklo pradžia – FED turėtų toliau mažinti palūkanas spalį ir gruodį šiais metais bei dar tris kartus 2026 metais. Rinkos lūkesčiai dėl FED palūkanų normos raidos stipriai kontrastuoja su lūkesčiais dėl ECB, iš kurio neužtikrintai tikimasi tik vieno mažinimo kitų metų pirmoje pusėje. Išsiskiriančios ECB ir FED palūkanų normų trajektorijos daro įtaką EUR/USD kursui, kuris per pastarąją savaitę sustiprėjo apie 1,5 proc. ir peržengė 1,185 lygį – aukščiausią nuo 2021 m. rugsėjo.
Europos akcijų biržos vakar fiksavo stiprų kritimą. STOXX 600 smuko 1,14 proc., daugiausia spaudimo patyrus finansų (-1,9 proc.), pramonės (-1,3 proc.) ir komunalinių paslaugų (-1,3 proc.) sektoriams. Regioninės biržos taip pat raudonavo: Vokietijos DAX smuko 1,77 proc., Prancūzijos CAC – 1 proc., Italijos FTSE MIB – 1,28 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas taip pat krito 0,41 procento. Ekonominėse naujienose – euro zonos pramonės produkcijos apimtys liepą augo 0,3 proc., t. y. reikšmingai sparčiau nei birželį (-0,6 proc.), tačiau šiek tiek lėčiau nei ekonomistų prognozė (0,4 proc.). ZEW ekonominių sentimentų rodiklis Vokietijoje rugsėjį pakilo iki 37,3 punkto, palyginti su 34,7 rugpjūtį, ir nustebino teigiama kryptimi. Vis dėlto dabartinės ekonominės padėties vertinimas blogėjo jau trečią mėnesį iš eilės, daugiausia dėl JAV ir ES prekybos susitarimo, pagal kurį buvo nustatytas didesnis nei tikėtasi – 15 proc. – tarifas.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
