FED žinutė paskatino akcijų biržos ralį
FED vadovas J. Powell penktadienį rinkai pasiuntė žinutę, jog rugsėjo mėn. galima tikėtis palūkanų normų mažinimo. Savo kalboje „Jackson Hole“ jis teigė, kad ekonominė situacija yra sudėtinga – matomos rizikos infliacijai didėti, o užimtumui mažėti. Tačiau rizikų balansas keičiasi, ir tai gali pareikalauti pinigų politikos, kuri šiuo metu yra šiek tiek ribojanti, korekcijų. Rinkos tai interpretavo kaip ženklą, kad FED dabar daugiau dėmesio skirs lėtėjančiai darbo rinkai ir, siekdamas paskatinti ekonomiką, mažins palūkanų normas, nepaisant pastaraisiais mėnesiais spartėjusios infliacijos (liepą ji siekė 2,7 proc.). Šiuo metu rinkos teikia 86 proc. tikimybę, kad FED sumažins palūkanas rugsėjo 17 d., tačiau iki sekančio posėdžio dar laukia JAV naujų darbo vietų (rugsėjo 5 d.) ir infliacijos (rugsėjo 11 d.) statistika, kuri bus kritiškai svarbi FED sprendimams.
Akcijų biržos FED žinutę priėmė labai pozityviai – penktadienį NASDAQ pakilo 1,88 proc., o S&P 500 – 1,52 procento. Tarp sektorių didžiausias augimas fiksuotas nebūtinųjų vartojimo prekių ir paslaugų įmonėse (+3,2 proc.), kadangi žemesnės palūkanos, tikėtina, turės didžiausią teigiamą poveikį jų veiklos rodikliams. Taip pat reikšmingai kilo energetikos (+2 proc.), komunikacinių paslaugų (+1,9 proc.) ir žaliavų (+1,7 proc.) sektoriai. Vienintelis sektorius, dieną užbaigęs su neigiamu rezultatu, buvo būtinojo vartojimo (-0,4 proc.). Reaguojant į lūkesčius dėl mažėsiančių palūkanų normų, krito JAV obligacijų pajamingumai: 2 metų pajamingumas sumažėjo 10 bazinių punktų iki 3,7 proc., o 10 metų – 7 baziniais punktais iki 4,25 procento. JAV dolerio indeksas traukėsi 0,92 procento.
Penktadienį Europos akcijų biržos taip pat augo, tačiau silpniau. STOXX 600 indeksas pakilo 0,4 proc., o geriausius rezultatus demonstravo nebūtinojo vartojimo (+1,5 proc.), informacinių technologijų (+1,2 proc.) ir žaliavų (+1,2 proc.) sektoriai. Kritimas buvo užfiksuotas tik būtinojo vartojimo (-0,6 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,2 proc.) sektoriuose. Vokietijos DAX indeksas kilo 0,29 proc., Prancūzijos CAC – 0,4 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,69 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas ūgtelėjo 0,07 procento.
Europos investuotojų sentimentą silpnino prasti Vokietijos BVP augimo rodikliai. Penktadienį patikslinti antrojo ketvirčio duomenys parodė, kad Vokietijos BVP susitraukė 0,3 proc. – sparčiau, nei rodė pirminis įvertis (-0,1 proc.). Iš teigiamos pusės, praėjusią savaitę buvo patvirtinta, kad ES ir JAV prekybos susitarimas, numatantis 15 proc. tarifus, apima automobilių, farmacijos ir puslaidininkių sektorius. Anksčiau D. Trumpo ir ES Komisijos vadovės U. Von der Leyen pareiškimai šiuo klausimu skyrėsi, o D. Trumpas grasino įvesti kelis šimtus procentų siekiančius muitus Europos farmacijos ir puslaidininkių bendrovėms. Panašu, kad D. Trumpas nuo šių grasinimų atsitraukė, o tai neabejotinai yra geras signalas ES ir JAV prekybos santykiams.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
