Finansų rinkos laukia JAV infliacijos duomenų
Akcijų biržos vakar kilo, palaikomos lūkesčių, kad JAV ir Kinijos prekybos santykiai bus normalizuoti po to, kai buvo patvirtinta, jog Trumpo ir Xi susitikimas įvyks spalio 30 dieną. NASDAQ indeksas augo 0,89 proc., o S&P 500 – 0,58 procento. Daugiausia prie augimo prisidėjo energetikos (+1,3 proc.), pramonės (+1,3 proc.) ir žaliavų (+1 proc.) sektoriai. Reikšmingesnį kritimą fiksavo tik būtinojo vartojimo (-0,4 proc.) sektorius.
Investuotojų optimizmą skatino ir geri trečiojo ketvirčio finansiniai rezultatai. Daugiau nei 80 proc. iki šiol rezultatus paskelbusių S&P 500 įmonių viršijo analitikų lūkesčius. Tarp žinomų vardų – „Intel“ vakar pranešė, kad trečiąjį ketvirtį pelnas akcijai (EPS) siekė 0,23 USD, nors analitikai tikėjosi vos 0,01 USD. Po rezultatų paskelbimo „Intel“ akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei 8 procentais.
Finansų rinkos šiandien lauks JAV infliacijos duomenų už rugsėjo mėnesį, kurių skelbimas buvo atidėtas dėl vis dar besitęsiančio JAV vyriausybės uždarymo. Analitikai tikisi, kad metinė infliacija paspartės iki 3,1 proc. nuo 2,9 proc. rugpjūtį. Nepaisant prognozuojamo infliacijos paspartėjimo, rinkos vis dar užtikrintai tikisi dviejų FED palūkanų normų mažinimų šiais metais. Vis dėlto, aukštesnis nei tikimasi infliacijos rodiklis galėtų pakoreguoti šiuos lūkesčius ir neigiamai paveikti akcijų biržas. Tuo tarpu žemesnė infliacija patvirtintų palūkanų mažinimo kryptį ir, tikėtina, kilstelėtų akcijų rinkas aukštyn.
Europos akcijų biržos vakar taip pat fiksavo žalius rezultatus. STOXX 600 kilo 0,37 proc., indeksą aukštyn labiausiai kėlus energetikos (+2,7 proc.), informacinių technologijų (+1,1 proc.) ir pramonės (+0,8 proc.) sektoriams. Daugiausiai krito komunikacinių paslaugų (-0,6 proc.) ir sveikatos priežiūros (-0,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar pakilo 0,23 proc., Prancūzijos CAC – 0,23 proc., Italijos FTSE MIB – 0,41 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas augo 0,15 procento. Europos Komisijos vakar paskelbtas preliminarus vartotojų pasitikėjimo rodiklis antrą mėnesį iš eilės fiksavo augimą ir priartėjo prie ilgalaikio vidurkio – ES jis pakilo 0,8 punkto, o euro zonoje – 0,7 punkto, atitinkamai iki –13,5 ir –14,2.
„Brent“ naftos kaina vakar pakilo daugiau nei 5 proc., priartėdama prie 66 USD už barelį. Trečiadienį JAV įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos įmonėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“, o vakar ES patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą, kuriame taip pat buvo įtrauktos šios bendrovės. ES papildomai uždraudė rusiškų SGD importą nuo 2027 m. sausio 1 d. ir į sankcionuotų laivų sąrašą įtraukė dar 117 „šešėlinio laivyno“ laivų – jų bendras skaičius išaugo iki 557. Po ES sankcijomis taip pat pateko dvi Kinijos naftos perdirbimo bendrovės ir viena prekybos įmonė, kurios buvo didelės rusiškos naftos pirkėjos.
Žiniasklaidoje vakar pasirodė pranešimų, kad Kinijos valstybinės naftos bendrovės, reaguodamos į sankcijas, sustabdė rusiškos naftos pirkimus. Anksčiau pranešta, jog ir Indija irgi mažina rusiškos naftos importą, siekdama prekybos susitarimo su JAV. Visa tai signalizuoja, kad sankcijos jau duoda efektą ir riboja rusiškos naftos patekimą į rinką, tačiau reikšmingo kainų šuolio tai neturėtų sukelti dėl prognozuojamo naftos pasiūlos pertekliaus pasaulinėje rinkoje.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
