Finansų rinkos laukia svarbiausių JAV darbo rinkos duomenų
JAV akcijų biržos vakar žengė aukštyn – NASDAQ kilo 0,98 proc., S&P 500 – 0,83 procento. Tarp sektorių geriausių rezultatus fiksavo nebūtinojo vartojimo (+2,25 proc.), komunikacinių paslaugų (+1,1 proc.) ir pramonės (1,1 proc.) sektoriais. Nežymiai krito tik komunalinių paslaugų sektorius.
Akcijų kilimą vakar paskatino sustiprėję lūkesčiai dėl FED palūkanų normų mažinimo. Rinkos teikia 99 proc. tikimybę, kad palūkanos bus sumažintos rugsėjo 17 d., o iki metų pabaigos tikimasi mažiausiai bent dviejų mažinimų. Lūkesčius sustiprino vakar paskelbta ADP statistika apie naujas darbo vietas privačiame sektoriuje, parodžiusi, kad samdymo apimtys rugpjūtį sulėtėjo iki 54 tūkst. (tikėtasi 73 tūkst.). Papildomai, savaitiniai duomenys dėl naujų bedarbių paraiškų parodė, kad jų skaičius pakilo iki 237 tūkst. ir buvo šiek tiek didesnis, nei tikėtasi.
Rinkos laukia šiandien pasirodysiančių svarbiausių darbo rinkos duomenų apie naujų darbo vietų skaičių tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Šie duomenys gali galutinai užtvirtinti FED pinigų politikos kryptį artimiausioje ateityje. Lėtėjančios darbo rinkos ženklai vertinami kaip pagrindinė priežastis FED mažinti palūkanas, nepaisant vis dar aukštos infliacijos ir gana tvirto ekonomikos augimo. Pavyzdžiui, FED „GDP Now“ modelis rodo, kad BVP augimas šiuo metu turėtų siekti apie 3 proc., o ISM paslaugų sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) rugpjūtį pakilo iki 52, pasiekdamas aukščiausią lygį šiais metais ir rodydamas tolesnę paslaugų sektoriaus plėtrą.
Europoje dauguma akcijų biržų taip pat kilo – STOXX 600 padidėjo 0,61 procento. Tarp sektorių labiausiai augo komunikacinių paslaugų (+1,8 proc.), informacinių technologijų (+1,7 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) bendrovės. Krito tik būtinųjų vartojimo prekių sektorius (-0,4 proc.). Vokietijos DAX pakilo 0,74 proc., Italijos FTSE MIB – 0,49 proc., o Prancūzijos CAC ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai traukėsi atitinkamai 0,27 ir 0,03 procento.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas vakar pareiškė, kad 26 Vakarų sąjungininkai oficialiai įsipareigojo prisidėti karinėmis pajėgomis „sausuma, jūra arba oru“ prie saugumo garantijų Ukrainai kitą dieną po paliaubų pasirašymo. Jis taip pat nurodė, kad daugiausia Europos šalys įformino savo įsipareigojimus per Paryžiuje vykusį viršūnių susitikimą, nors ne visos susitikime dalyvavusios šalys sutiko siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. Susitikimo tikslas buvo sustiprinti saugumo garantijas Ukrainai po karo ir susitarti dėl atsakomybių pasidalinimo tarp Ukrainos sąjungininkų. Vėliau Europos lyderiai surengė vaizdo konferenciją su JAV prezidentu D. Trumpu, kurioje aptarė, kaip padidinti spaudimą rusijai, kad būtų pasiektas taikos susitarimas. Po pokalbio Trumpas pareiškė, kad netrukus kalbėsis su prezidentu Putinu. Lūkesčiai dėl paliaubų šiais metais gerokai sumenko – „Polymarket“ rodo 21 proc. taikos tikimybę 2025 m., nors pavasarį šis skaičius buvo arti 80 procentų.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
