Finansų rinkose laukimas prieš JAV infliacijos duomenų skelbimą
Finansų rinkos laukia šiandien skelbiamų JAV birželio mėn. infliacijos duomenų, kurie suteiks daugiau informacijos apie muitų politikos poveikį kainų dinamikai. Rinkos tikisi, kad metinė infliacija turėtų nežymiai paspartėti iki 2,6 procento. JAV akcijų biržos vakar judėjo mažai, laukiant ekonomikos duomenų: S&P 500 augo 0,14 proc., o Nasdaq 0,27 proc. – abu indeksai išlieka arti visų laikų aukštumų. JAV 10 m. obligacijos toliau pigo – pajamingumas pakilo 2 baziniais punktais iki 4,4 proc., JAV dolerio indeksas stiprėjo 0,23 procento. Europos akcijų rinkose vakar nebuvo vieningos krypties. STOXX 600 sumažėjo 0,06 proc., Vokietijos DAX krito 0,39 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,27 proc., o Italijos FTSE MIB ir JK FTSE 100 ūgtelėjo atitinkamai 0,27 proc. ir 0,64 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas pakilo 0,31 proc., euras dolerio atžvilgiu nežymiai silpnėjo 0,15 proc., laikydamasis ties 1,17 riba.
Kinijos ekonomika demonstruoja atsparumą, nepaisant muitų karo. Antrąjį ketvirtį Kinijos BVP augo 5,2 proc. – šiek tiek daugiau nei prognozavo rinkos, nors lėčiau nei 5,4 proc. pirmąjį ketvirtį. Nuo metų pradžios BVP iš viso paaugo 5,3 proc., kas atitinka oficialų Vyriausybės 5 proc. BVP augimo tikslą. Kinijos eksporto augimas antrąjį ketvirtį išliko stiprus, nepaisant 24 proc. sumažėjusio eksporto į JAV. Paskelbti birželio mėn. ekonomikos duomenys parodė, kad pramonės produkcijos apimtys per metus augo 6,8 proc., bendros investicijos fiksavo nedidelį augimą – 2,8 proc., nors investicijos į NT traukėsi 11,2 proc. tempu, tebesitęsiant NT rinkos sąstingiui. Vidaus vartojimas išlieka silpnas – jis sudarė kiek daugiau nei 52 proc. BVP augimo, tačiau tai gerokai mažiau nei 60 proc. praėjusiais metais. Bendrai išlieka tendencija, kad silpną vidaus vartojimą atsveria stipri eksporto paklausa.
Svarbia vakarykšte naujiena tapo D. Trumpo ir NATO susitarimas tiekti ginklus Ukrainai, kuriuos finansuotų atskiros NATO šalys. Kol kas nėra pateikta informacijos nei apie paramos mastą, nei apie konkretų finansavimo modelį, tačiau pranešama, kad dalyvauti svarsto kelios Europos šalys bei Kanada. Šis sprendimas, suteikiantis galimybę siųsti amerikietišką ginkluotę Ukrainai, gali reikšmingai padidinti karinės paramos apimtis. Be to, Trumpas pranešė didinantis spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų su paliaubomis. Jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas, JAV grasina įvesti 100 proc. muitus ne tik Rusijai, bet ir kitoms šalims, kurios per prekybos santykius palaiko Rusijos karinį potencialą. Tai reiškia, kad nauji 100 proc. muitai gali grėsti tokioms šalims kaip Kinija, Indija ar Turkija. Nepaisant galimo šių sprendimų poveikio, rinkos į juos iš esmės nereagavo.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
