Investuotojus neramina auganti dalies technologijų įmonių skola
Penktadienį prasidėjęs akcijų biržų nuosmukis persikėlė ir į savaitės pradžią. Vakar NASDAQ traukėsi 0,59 proc., o S&P 500 – 0,16 procento. Indeksų ateities sandorių prekyba rodo, kad antradienio sesija taip pat prasidės raudonoje teritorijoje. Tarp sektorių didžioji dalis vakar fiksavo teigiamus rezultatus, o indeksą aukštyn labiausiai kėlė sveikatos priežiūros (+1,3 proc.), komunikacinių paslaugų (+0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,5 proc.) sektorių įmonės. Tuo tarpu indeksą žemyn labiausiai traukė informacinių technologijų (-1 proc.) ir energetikos (-0,8 proc.) sektoriai.
Investuotojus ir toliau neramina dalies technologijų įmonių prisiimta skola, skirta finansuoti DI infrastruktūros plėtrą. Matoma rizika, kad DI technologijos gali nesugeneruoti pakankamo pajamų srauto, jog atsipirktų daugiamilijardinės investicijos. Be to, DI srityje veikiančių įmonių tarpusavio finansinės sąsajos signalizuoja, kad problemos vienoje bendrovėje gali turėti įtakos viso sektoriaus rezultatams. Šiuo metu šių rizikų dėmesio centre yra „Oracle“ įmonė – per pastaruosius kelis mėnesius apsidraudimo nuo bendrovės paskolos nemokumo (credit default swap) kaina pabrango nuo maždaug 45 iki 150 bazinių punktų ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų. Tai ryškus signalas, jog investuotojai mato tikimybę, kad spartus skolos augimas ateityje gali sukelti finansinių problemų.
Finansų rinkos šiandien lauks eilės svarbių JAV ekonomikos duomenų paskelbimo, tarp jų – ir JAV ekonomikos naujai sukurtų darbo vietų skaičiaus už lapkritį. Dėl vykusio JAV vyriausybės uždarymo ši statistika vėluoja daugiau nei mėnesį, tačiau ji bus itin svarbi vertinant, kiek realūs yra rinkos lūkesčiai, kad FED kitais metais palūkanų normas mažins bent du kartus. Analitikai tikisi, kad naujų darbo vietų skaičius lapkritį sieks apie 50 tūkst. Reikšmingai didesnis rodiklis signalizuotų, kad darbo rinkos padėtis yra geresnė, nei tikėtasi, o tai galėtų lemti palūkanų lūkesčių perkainojimą ir neigiamai paveikti akcijų biržas. Tuo tarpu silpnesni rezultatai sustiprintų lūkesčius, kad palūkanų mažinimų galėtų būti daugiau nei du. Tai būtų palanku akcijų rinkoms, jei tik duomenys nebus tokie prasti, jog kiltų kalbos apie recesijos riziką.
Europos akcijų biržos savaitę pradėjo stipriu kilimu. STOXX 600 indeksas paaugo 0,74 proc., fiksuodamas plataus masto ralį, kurio metu žaliavo visi sektoriai, išskyrus nežymiai kritusį nekilnojamojo turto segmentą. Indeksą aukštyn labiausiai kėlė finansų (+1,4 proc.), komunalinių paslaugų (+0,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektorių įmonės. Vokietijos DAX augo 0,18 proc., Prancūzijos CAC – 0,7 proc., Italijos FTSE MIB – net 1,39 procento. Baltijos šalių biržos išsiskyrė nedideliu 0,03 proc. kritimu. Europos investuotojų optimizmą palaikė santykinai geri pramonės gamybos rodikliai, spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, parodę 0,8 proc. augimą.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
