JAV darbo rinkoje toliau daugėja silpnumo ženklų
Rugsėjo mėn. JAV privačiame sektoriuje darbo vietų skaičius sumažėjo 32 tūkst., nors ekonomistų prognozių konsensusas tikėjosi 52 tūkst. padidėjimo. Patikslinus rugpjūčio statistiką, paaiškėjo, kad šį mėnesį darbo vietų skaičius sumažėjo 3 tūkst., nors anksčiau buvo skelbta apie 54 tūkst. augimą. Šiuos darbo rinkos duomenis skelbia privati ADP įmonė, ir jie įprastai laikomi signalu, ko galima tikėtis oficialioje JAV Darbo statistikos biuro (BLS) ataskaitoje apie visą šalies ekonomiką, kuri būna skelbiama po dviejų dienų (kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį). Visgi šį kartą dėl vyriausybės uždarymo BLS ataskaitos skelbimas gali būti atidėtas, todėl ADP duomenys gali tapti pagrindiniu informacijos šaltiniu apie darbo rinkos situaciją.
Pastaroji statistika signalizuoja apie tolesnį JAV darbo rinkos silpnėjimą ir stiprina rinkos lūkesčius dėl FED palūkanų normų mažinimo. Po vakarykščių duomenų spalio mėn. FED posėdyje palūkanų normų mažinimas rinkose jau yra visiškai įskaičiuotas, o gruodžio mėn. mažinimui suteikiama apie 90 proc. tikimybė. Laukiant FED sprendimų dėl palūkanų normų, obligacijų rinkoje vakar fiksuotas reikšmingas pajamingumų mažėjimas: 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo 7 baziniais punktais iki 3,53 proc., o 10 metų – 5 baziniais punktais iki 4,1 procento.
Nepaisant prastėjančių darbo rinkos rodiklių, sustiprėję lūkesčiai dėl FED palūkanų normų mažinimo kėlė JAV akcijų indeksus į viršų. S&P 500 vakar pakilo 0,34 proc. ir pasiekė dar vieną rekordą, pirmą kartą užsidarydamas virš 6700 lygio. Indeksą antrą dieną iš eilės labiausiai aukštyn tempė sveikatos priežiūros sektorius, pakilęs daugiau nei 3 proc. Investuotojų optimizmą šiame sektoriuje toliau palaiko prieš dvi dienas paskelbtas JAV administracijos ir „Pfizer“ susitarimas dėl vaistų kainų mažinimo mainais į muitų atidėjimą. Tarp labiausiai kritusių sektorių buvo žaliavų (-1,2 proc.), finansų (-0,9 proc.) bei komunikacinių paslaugų (-0,8 proc.) įmonės.
Europos akcijų indeksai vakar taip pat vieningai žengė į viršų. STOXX 600 paaugo 1,15 proc., daugiausia dėl sveikatos priežiūros sektoriaus, kurio įmonių akcijos brango daugiau nei 5 proc. Tam įtakos turėjo JK farmacijos korporacijos „GSK“ vadovės pareiškimai, jog įmonė skirs didelį dėmesį JAV rinkai ir šiuo metu konstruktyviai bendradarbiauja su JAV administracija – tai signalizuoja apie galimą JAV muitų išimtį įmonės vaistų eksportui. „GSK“ akcijų kaina vakar šoktelėjo daugiau nei 10 proc. Vokietijos DAX vakar pakilo 0,98 proc., Prancūzijos CAC – 0,9 proc., Italijos FTSE MIB – 0,82 proc., o OMX Baltic Benchmark – 0,6 procento.
Euro zonos metinė infliacija rugsėjį padidėjo iki 2,2 proc., palyginti su 2 proc. rugpjūtį. Grynoji infliacija išliko stabili ties 2,3 proc., tačiau paslaugų sektoriaus kainų augimas kiek paspartėjo iki 3,2 procento. Šie duomenys galutinai įtvirtino rinkos požiūrį, kad šiais metais ECB palūkanų normų mažinimo nebebus, tačiau vis dar neužtikrintai tikimasi vieno 25 bazinių punktų sumažinimo kitų metų viduryje. Tuo tarpu vakar paskelbtas euro zonos pramonės PMI rodiklis parodė, kad nuo metų pradžios fiksuotas sektoriaus atsigavimas rugsėjį sustojo – palyginti su rugpjūčiu, indeksas smuko 0,9 punkto iki 49,8.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
