JAV ekonomika demonstruoja stiprų augimą
Ketvirtadienį akcijų rinkose toliau buvo jaučiamas pozityvus, atslūgusios geopolitinės įtampos tarp JAV ir ES, poveikis. Nasdaq šoktelėjo aukštyn 0,91 proc.., o S&P 500 – 0,55 procento. Komunikacinių paslaugų (+1,6 proc.), nebūtinojo vartojimo (+1,2 proc.) ir informacinių technologijų (+0,7 proc.) sektoriai labiausiai prisidėjo prie biržos ralio, tuo tarpu daugiausiai krito nekilnojamojo turto (-1,1 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,7 proc.) sektoriaus įmonės.
Patikslinus pirminį JAV BVP augimo įvertį paaiškėjo, kad trečią ketvirtį JAV ekonomika augo 4,4 proc. metiniu tempu, t. y. 0,1 proc. sparčiau nei skelbta anksčiau. Tuo tarpu FED GDPNow modelis rodo, kad JAV ekonomikos augimas turėtų įgauti dar daugiau pagreičio, paskutinį 2025 metų ketvirtį pasiekdamas 5,4 procento. FED stebimas PCE infliacijos rodiklis rodo, kad metinis kainų augimas lapkričio mėn. siekė 2,8 proc. ir atitiko analitikų prognozes. Galiausiai, kas savaitę skelbiamas naujų bedarbio paraiškų skaičius siekė 200 tūkst. ir buvo arti pastarųjų kelerių metų žemiausio lygio. Apskritai vakarykščiai duomenys rodo, kad JAV ekonomika juda stipraus augimo keliu, o tai mažina rinkos lūkesčius dėl FED palūkanų normų mažinimo. Šiuo metu rinkos tikisi, kad 2026 metais FED palūkanų normas mažins du kartus, tačiau užtikrintumas dėl antrojo mažinimo yra gerokai sumažėjęs.
Europos akcijų biržos vakar taip pat fiksavo stiprų augimą. STOXX 600 indeksas paaugo 1,03 proc., daugiausia dėl komunikacinių paslaugų (+2,0 proc.), sveikatos priežiūros (+1,6 proc.) ir finansų (+1,4 proc.) sektorių kilimo. Apskritai vakarykštis Europos akcijų rinkų šuolis buvo plataus masto, kadangi net 485 iš 600 į indeksą įtrauktų įmonių dieną užbaigė su teigiamu rezultatu. Vienintelis energetikos sektorius vakar fiksavo kritimą (-1,3 proc.). Vokietijos DAX indeksas vakar pakilo 1,2 proc., Prancūzijos CAC – 0,99 proc., Italijos FTSE MIB – 1,36 proc., o Baltijos šalių birža – 1,04 procento.
Vakar įvyko neeilinis Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame buvo diskutuojama dėl transatlantinių santykių ateities, reaguojant į D. Trumpo veiksmus Grenlandijos atžvilgiu. Kadangi Trumpas jau atsisakė planų įvesti Europai papildomus muitus, Europos atsako priemonės nebėra svarstomos. Taip pat kalbama, kad Europa ketina patvirtinti JAV ir ES prekybos susitarimą, kurio ratifikavimo procesas Europos Parlamente buvo pristabdytas. Nepaisant Trumpo atsitraukimo nuo muitų ir įtampos deeskalacijos, Europos diplomatai kalba, kad Trumpo grasinimai dėl Grenlandijos reiškia Rubikono peržengimą, keičiantį pasaulio tvarką, dominavusią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Venesuelos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuris atvertų valstybės dominuojamą naftos sektorių vietos ir užsienio bendrovėms. Šis pasiūlymas leistų įmonėms savarankiškai valdyti naftos telkinius ir komercializuoti gavybą. Naftos sektoriaus įmonės ir potencialūs investuotojai, dalyvaujantys ambicingame 100 mlrd. JAV dolerių vertės Venesuelos energetikos sektoriaus atkūrimo plane, reikalauja autonomijos išgaunant ir eksportuojant naftą, siekiant garantijų, kad nepasikartotų prieš du dešimtmečius Hugo Chavezo vykdytas naftos bendrovių nacionalizavimas ir turto nusavinimas. „Brent“ naftos kaina šiuo metu siekia apie 64,5 JAV dolerio už barelį.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
