JAV ekonomikos padėtis geresnė, nei manyta iki šiol
Vakar pranešta, kad antrąjį šių metų ketvirtį JAV realusis BVP augo 3,8 proc. metiniu tempu – gerokai sparčiau nei 3,3 proc., skelbti pirminiame įvertyje. Spartesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas daugiausia siejamas su stipresniu, nei manyta anksčiau, vartojimu. Vakarykščiai savaitiniai darbo rinkos duomenys parodė, kad naujų bedarbio paraiškų skaičius sumažėjo iki 218 tūkst. ir buvo mažesnis už ekonomistų prognozuotus 233 tūkst., o tęstinių bedarbių skaičius nežymiai sumažėjo. Galiausiai, vakar taip pat pranešta, kad JAV pramonės užsakymų apimtys rugpjūčio mėn. išaugo 2,9 proc. ir reikšmingai viršijo prognozes.
Visų šių rodiklių visuma signalizuoja, kad JAV ekonomika yra geresnėje padėtyje, nei manyta, ir stiprina rinkos abejones dėl to, kiek sparčiai FED galės mažinti palūkanų normas. Ligšioliniai FED narių pasisakymai rodo stiprų nuomonių išsiskyrimą: vieni labiau akcentuoja infliacijos, kiti – silpnėjančios darbo rinkos rizikas. Pastarieji duomenys akivaizdžiai sustiprina infliacijos rizikas pabrėžiančių FED narių pozicijas, todėl rinka mažina lūkesčius dėl spartaus palūkanų mažinimo galimybės. Jei dar visai neseniai buvo gana užtikrintai tikimasi dviejų mažinimų šiemet, dabar antram mažinimui teikiama tik 50 proc. tikimybė. Kartu mažėja ir lūkesčiai dėl palūkanų normų mažinimų skaičiaus kitais metais. Atitinkamai, šis rinkos lūkesčių perkainojimas lemia augančius JAV obligacijų pajamingumus – vakar 2 metų trukmės pakilo 5 baziniais punktais iki 3,66 proc., o 10 metų – 2 baziniais punktais iki 4,17 procento.
Silpnėjantys rinkos lūkesčiai dėl FED palūkanų mažinimo taip pat neigiamai veikia akcijų biržas. NASDAQ ir S&P 500 vakar krito po 0,5 proc. – tai jau trečia iš eilės prekybos sesija su raudonais rezultatais. Tarp sektorių labiausiai krito sveikatos priežiūros (-1,7 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,5 proc.) ir žaliavų (-1,2 proc.) sektoriai. Kilo tik energetikos (+0,9 proc.) sektorius, kuriame optimizmą galėjo sustiprinti britų naftos milžinės „BP“ atnaujintos prognozės. Jose teigiama, kad pasaulinė naftos paklausa iki 2030 m. turėtų augti, nors dar pernai buvo prognozuota, kad paklausa jau yra pasiekusi aukščiausią tašką ir iki 2030 m. turėtų palaipsniui mažėti. Brent naftos kaina vakar padidėjo 0,2 proc. iki 69,5 USD už barelį.
Akcijų biržų optimizmą taip pat temdo D. Trumpo paskelbti nauji sektoriniai muitai, turintys įsigalioti nuo spalio 1 d. Jie bus taikomi patentuotiems vaistams (100 proc.), sunkvežimiams (25 proc.), virtuvės ir vonios kambario įrangai (50 proc.) bei minkštiems baldams (30 proc.). Šiuo metu dar nėra aišku, ar šie muitai bus taikomi papildomai prie jau galiojančių, ar su jais susidengs. D. Trumpas taip pat pareiškė, kad 100 proc. vaistų muitui bus taikomos išimtys toms bendrovėms, kurios stato gamyklas JAV teritorijoje.
Europos akcijų biržose vakar taip pat vyravo pesimistinės nuotaikos – STOXX 600 indeksas traukėsi 0,66 procento. Tarp sektorių labiausiai krito sveikatos priežiūros (-1,9 proc.), neigiamai veikiamas naujų JAV muitų, taip pat nekilnojamojo turto (-1,1 proc.) ir pramonės (-0,7 proc.). Kilo tik energetikos (+0,4 proc.), komunalinių (+0,2 proc.) ir komunikacinių (+0,1 proc.) paslaugų sektoriai. Vokietijos DAX krito 0,56 proc., Prancūzijos CAC – 0,41 proc., Italijos FTSE MIB – 0,43 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas vakar traukėsi 0,22 procento.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
