JAV gresia Vyriausybės uždarymas
Investuotojų dėmesį kausto JAV vidaus politikos procesai, respublikonams ir demokratams nesutariant dėl naujo biudžeto, kurio nepatvirtinus iki spalio 1 d. grėstų Vyriausybės uždarymas. Norint patvirtinti naują biudžeto projektą, kuriam priešinasi demokratai, Senate reikia 60 balsų daugumos, kad būtų galima įveikti vadinamąją „filibusterio“ procedūrą. Respublikonai šiuo metu turi tik 53 balsus, todėl demokratams atsiranda derybinių svertų. Jie reikalauja pratęsti sveikatos draudimo subsidijas bei atsisakyti dalies „Medicaid“ programos finansavimo apkarpymų, kuriuos anksčiau inicijavo respublikonai. Vakar vykęs prezidento ir politinių lyderių susitikimas baigėsi be susitarimo, o uždarymo tikimybė, esant dideliam pozicijų išsiskyrimui, auga. Jei Vyriausybė būtų uždaryta, tai reikštų, kad neesmines funkcijas atliekančios federalinės agentūros sustabdytų veiklą iki naujo biudžeto patvirtinimo. Tai kartu kelia riziką, kad Statistikos departamentas uždarymo atveju penktadienį nepaskelbs darbo rinkos duomenų, kurių itin laukia finansų rinkos.
JAV akcijų biržos vakar kilo, nepaisant gresiančio Vyriausybės uždarymo. NASDAQ augo 0,48 proc., o S&P 500 – 0,26 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo nebūtinojo vartojimo (+0,6 proc.), informacinių technologijų (+0,5 proc.) ir finansų (+0,5 proc.) įmonės. Krito tik energetikos (-1,9 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,5 proc.) sektoriai. Vakar fiksuotas JAV obligacijų pajamingumų mažėjimas – 2 metų trukmės pajamingumas krito 2 baziniais punktais iki 3,62 proc., o 10 metų – 4 baziniais punktais iki 4,14 procento. Aukso kaina toliau kopia į naujas aukštumas – šią savaitę ji jau paaugo beveik 3 proc., artėdama prie 3900 USD už Trojos unciją. Nuo metų pradžios aukso kaina padidėjo 47 procentais.
D. Trumpas vakar pranešė, jog Izraelis sutiko su jo pasiūlytu 20 punktų planu taikai Gazos ruože pasiekti. Pagrindiniai plano elementai apima visų likusių įkaitų paleidimą mainais į Izraelio laikomus Palestinos kalinius ir sulaikytuosius. Planas taip pat numato, kad „Hamas“ frakcija atsisakytų valdžios ir būtų nuginkluota, o Gazos ruožą valdytų laikinoji, technokratinė Palestinos ekspertų bei tarptautinės bendruomenės komiteto administracija. „Hamas“ reakcija į šį pasiūlymą kol kas nėra žinoma, tad sunku spręsti, kiek realu jį įgyvendinti. Vis dėlto teigiamas ženklas yra tai, kad tokios šalys kaip Egiptas, Kataras ir Turkija apie D. Trumpo planą atsiliepė palankiai.
„Brent“ naftos kaina vakar krito apie 2,5 proc., artėdama prie 67 USD už barelį. Pastarosiomis dienomis dėl geopolitinių veiksnių kilusi kaina penktadienį buvo pasiekusi 70 USD ribą, tačiau pirmadienį rinkos sentimentas pasikeitė. Tam daugiausia įtakos turėjo pranešimai, jog OPEC grupė lapkričio mėn. planuoja dar kartą padidinti naftos gavybos apimtis, nepaisant to, kad ateinančiais metais jau prognozuojamas rekordinio dydžio pasiūlos perteklius.
Europoje STOXX 600 indeksas vakar pakilo 0,18 proc., geriausius rezultatus fiksavus nebūtinojo vartojimo (+1,1 proc.), sveikatos priežiūros (+1 proc.) ir informacinių technologijų (+1 proc.) sektoriams. Labiausiai raudonavo energetikos sektorius, kritęs daugiau nei 1,7 procento. Vokietijos DAX vakar kilo 0,02 proc., Prancūzijos CAC – 0,13 procento. Italijos FTSE MIB ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark traukėsi atitinkamai 0,22 ir 0,35 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
