JAV pramonės aktyvumas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų
Pirmadienį JAV akcijų biržos atsigavo po kelias dienas trukusio kritimo. NASDAQ indeksas pakilo 0,56 proc., o S&P 500 – 0,54 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo nebūtinojo vartojimo (+1,6 proc.), pramonės (+1,3 proc.) ir finansų (+1,0 proc.), o kritimą fiksavo energetikos (-2,0 proc.), komunalinių paslaugų (-1,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1,1 proc.) sektoriai. Tarp didžiųjų įmonių neigiamu rezultatu išsiskyrė „Nvidia“, kurios akcijų kaina smuko beveik 3 proc., žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad „OpenAI“ kompanija, vystanti ChatGPT pokalbių robotą, nėra patenkinta dalimi „Nvidia“ siūlomų lustų ir aktyviai ieško alternatyvų.
Rizikos apetito grįžimą į akcijų biržas vakar galėjo paskatinti stiprūs JAV pramonės aktyvumo rodikliai. ISM pramonės pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) sausio mėn. šoktelėjo iki 52,6 punkto nuo 48,5 gruodį, užtikrintai peržengdamas 50 ribą, žyminčią sektoriaus plėtrą. Šis įvertis rodo didžiausią JAV pramonės aktyvumą nuo 2022 metų rudens. Dėl geresnių nei tikėtasi ekonominių rodiklių tikimybė, kad FED kovo mėn. paliks palūkanų normas nepakeistas, išaugo nuo 82 iki 91 procento, o tai lėmė augančius JAV obligacijų pajamingumus. 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas vakar pakilo 5 baziniais punktais iki 3,57 proc., o 10 metų – 4 baziniais punktais iki 4,28 procento.
Šiandien pranešta, kad JAV ir Indija po ilgai strigusių derybų pasiekė prekybos susitarimą. Numatoma, kad JAV taikomi muitai Indijos importui bus sumažinti nuo 25 iki 18 proc., taip pat bus panaikintas papildomas 25 proc. muitas, įvestas Indijai dėl rusiškos naftos pirkimo. D. Trumpas socialiniame tinkle teigė, kad Indija sutiko nustoti pirkti rusišką naftą bei padidinti energetikos ir kitų prekių importą iš JAV ir, potencialiai, Venesuelos. Reaguojant į šias naujienas, Indijos NIFTY 50 indeksas šiandien šoktelėjo 3 procentais.
Pranešama, kad penktadienį Stambule gali įvykti JAV ir Irano atstovų derybos dėl Irano branduolinės programos. Pastarosiomis savaitėmis JAV į Artimųjų Rytų regioną yra pasiuntusios reikšmingas karines pajėgas, o Iranas grasina, jog puolimo atveju bus atsakyta atakomis prieš JAV ir Izraelio karines bazes. Tai, kad Irano režimas rodo atvirumą deryboms, mažina geopolitinę įtampą regione, dėl ko mažėja ir naftos kainos. Vakar „Brent“ rūšies naftos kaina pigo daugiau nei 5 proc., nukrisdama nuo 70 iki 66 JAV dolerių už barelį.
Tauriųjų metalų rinkoje matoma stabilizacija po stipraus pastarųjų dienų nuosmukio. Aukso kaina nuo 5 580 JAV dolerių piko krito apie 20 proc. ir vakar, pasiekusi 4 500 JAV dolerių lygį, atšoko. Šiandien aukso kaina jau yra pakilusi apie 5 proc. ir siekia 4 890 JAV dolerių. Tuo tarpu sidabro kaina, smigusi žemyn nuo 120 JAV dolerių lygio, atšoko ties 74 JAV doleriais ir šiandien pakilusi beveik 9 proc. siekia 86 JAV dolerius.
Dauguma Europos akcijų biržų pirmadienį užfiksavo solidų augimą. STOXX 600 kilo 1,03 proc., pasižymėdamas plataus masto raliu, kurio metu dieną žalioje teritorijoje uždarė daugiau nei 430 į indeksą įtrauktų įmonių. Tarp sektorių labiausiai kilo finansų (+1,7 proc.), sveikatos priežiūros (+1,5 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+1,4 proc.). Vokietijos DAX šoktelėjo 1,05 proc., Prancūzijos CAC – 0,67 proc., o Italijos FTSE MIB – 1,05 procento. Baltijos birža išsiskyrė 0,26 proc. kritimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
