Muitų neapibrėžtumas ir DI baimės talžė akcijų biržas
JAV akcijų biržos pirmadienį patyrė nuosmukį – krito visi pagrindiniai indeksai. DOW smuko 1,66 proc., NASDAQ – 1,13 proc., o S&P 500 – 1,04 procento. Investuotojai vakar traukėsi iš technologijų ir finansų įmonių akcijų bei judėjo į saugesniais laikomus sektorius – nebūtinojo vartojimo (+1,5 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1,2 proc.). Vakar taip pat kilo JAV obligacijų kainos – 10 metų JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo 5 baziniais punktais iki 4,03 procento. Rinkos dalyvių atsargumą skatino politinių ir technologinių veiksnių kombinacija.
Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo JAV prekybos politikoje atsinaujino neapibrėžtumas – šalys bando suprasti, kokie muitai bus taikomi ateityje. Nuo šiandien įsigaliojo JAV taikomas globalus 10 proc. tarifas, o 15 proc. tarifas, kurį žadėjo įvesti Trumpas, šiuo metu dar ruošiamas. Taip pat tikimasi, kad JAV imsis eilės tyrimų prieš atskiras šalis įvairiose pramonės šakose, kurių pagrindu vėliau galėtų būti įvesti papildomi muitai. Trumpas užtikrintai teigia, kad nuo muitų, kurie yra kertinė jo ekonominės politikos ašis, atsitraukti neketina ir ieškos kitų teisėtų būdų juos tęsti. Trūkstant teisinio aiškumo, dalis jau pasiektų prekybos susitarimų pakibo ore – pranešama, kad ES sustabdė prekybos susitarimo ratifikavimą, o Indija atidėjo planuotas derybas dėl susitarimo finalizavimo.
Vakar DI startuolis „Anthropic“ pranešė, kad jo kuriamas kompiuterinio programavimo įrankis gali efektyviai atlikti COBOL programavimo kalbos modernizavimo darbus. COBOL yra sena, dar 1959 m. sukurta kalba, kuri vis dar išlieka viena svarbiausių finansų srityje – jos pagrindu veikia didelė dalis bankomatų, atsiskaitymo kortelių ir kitų finansinių sistemų. „Anthropic“ teigimu, jų DI įrankis gali greitai ir efektyviai analizuoti bei modernizuoti dešimtmečių senumo kodą, o tai įprastai reikalauja nemažos programuotojų komandos ir daug laiko. Po šio pranešimo „IBM“ korporacijos, kurios serverių pagrindu veikia COBOL kodas, akcijų kaina smuko daugiau nei 13 proc. – tai buvo prasčiausias rezultatas S&P 500 indekse.
Investuotojai vakar taip pat reagavo į mažai žinomos „Citrini Research“ firmos paskelbtą analizę, kurioje pateikiami hipotetiniai scenarijai, kurie sektoriai ir įmonės galėtų būti labiausiai paveikti DI technologijos transformacinio efekto. Tai vėl paskatino atsinaujinusį programinę įrangą kuriančių įmonių išpardavimą (-4,3 proc.), taip pat paveikė ir finansų sektorių (-3,3 proc.). Bendrai analizėje numatoma, kad DI technologija gali iš esmės paveikti ištisus ekonomikos sektorius, todėl investavimo rizika šiuo metu yra padidėjusi – dalis verslų DI transformacijos kontekste gali tiesiog neišgyventi.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar judėjo žemyn. STOXX 600 krito 0,45 proc., tempiamas žemyn informacinių technologijų (-1 proc.), pramonės (-1 proc.) ir sveikatos priežiūros (-1,3 proc.) sektorių. Pastarąjį nusmukdė daugiau nei 16 proc. kritusi Danijos farmacijos bendrovės „Novo Nordisk“ akcijų kaina, įmonei pranešus, kad naujos kartos svorio mažinimo vaistas yra mažiau efektyvus už pagrindinės konkurentės „Eli Lilly“ alternatyvą. Vokietijos DAX indeksas vakar traukėsi 1,06 proc., Prancūzijos CAC – 0,22 proc., o Baltijos OMX Baltic indeksas – 0,34 procento. Italijos FTSE MIB išsiskyrė 0,56 proc. augimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
