Naftos kainą smukdo rinkoje prognozuojamas rekordinis perteklius
Tarptautinė energetikos agentūra vakar paskelbė prognozuojanti dar didesnį naftos rinkos perteklių, nei buvo skaičiuota anksčiau. Prognozuojama, kad kitais metais pasaulinė naftos pasiūla viršys paklausą vidutiniškai 4 mln. barelių per dieną – tai rekordinis lygis, gerokai viršijantis pandemijos metais matytus disbalansus, kai perteklius siekė 2,4 mln. barelių per dieną. Agentūra šiek tiek sumažino šių metų naftos paklausos augimo prognozę, bet padidino pasiūlos vertinimą dėl nepriklausančių OPEC šalių gavybos apimčių didėjimo, tuo metu kai ir pačios OPEC šalys plečia gavybą. „Brent“ naftos kaina smuko apie 1,5 proc., link 62 USD už barelį.
Po gana stiprių svyravimų prekybos sesijos metu, JAV akcijų rinkos dieną užbaigė raudonoje teritorijoje. NASDAQ traukėsi 0,76 proc., o S&P 500 – 0,16 procento. Tarp sektorių labiausiai krito informacinių technologijų sektorius (-1,6 proc.), viešojoje erdvėje vis daugiau kalbant apie dirbtinio intelekto įmonių verčių pagrįstumą. Tuo tarpu labiausiai kilo būtinojo vartojimo (+1,7 proc.), pramonės (+1,2 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektorių įmonės.
Akcijų biržos vakar reagavo į signalus dėl JAV ir Kinijos prekybos santykių dinamikos bei FED vadovo žinutes. JAV prekybos atstovas J. Greer kiek nuramino rinkas, patvirtindamas, kad D. Trumpo ir Xi susitikimas mėnesio pabaigoje turėtų įvykti, nors ir nėra garantuotas. Visgi, D. Trumpo žinutė socialiniame tinkle, kurioje jis kaltino Kiniją tyčia neperkant JAV ūkininkų sojų pupelių, investuotojų optimizmą prislopino. Tuo tarpu FED vadovas J. Powellas vakar kalbėdamas akcentavo darbo rinkos silpnėjimo rizikas, pabrėždamas, kad šiuo metu matyti pilną ekonomikos vaizdą yra sudėtinga dėl duomenų trūkumo, susijusio su Vyriausybės uždarymu. Rinkos tai įvertino kaip patvirtinimą, kad spalio pabaigoje vyksiančio posėdžio metu palūkanų norma bus mažinama. Šiuo metu rinka beveik pilnai įskaičiuoja du palūkanų normų mažinimus šiais metais. J. Powellas taip pat pareiškė, kad banko balansų mažinimo procesas artėja prie pabaigos, kas būtų dar vienas FED žingsnis laisvesnės pinigų politikos link.
Europos akcijų biržos vakar fiksavo daugiausia neigiamus rezultatus. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,29 proc., jį žemyn labiausiai tempė nebūtinojo vartojimo (-1,1 proc.), sveikatos priežiūros (-0,9 proc.) ir pramonės (-0,6 proc.) sektoriai. Tuo tarpu labiausiai kilo nekilnojamojo turto (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,6 proc.) įmonės. Vokietijos DAX krito 0,62 proc., Prancūzijos CAC – 0,18 proc., Italijos FTSE MIB – 0,22 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas traukėsi 0,42 procento.
Rinkos vertino politinius procesus Prancūzijoje – premjerui S. Lecornu pareiškus, kad pritartų opozicijos partijų reikalavimui atidėti pensijų reformos (vieno iš svarbiausių E. Macrono politinių tikslų) įgyvendinimą iki 2027 metų. Nors toks pasiūlymas gali padidinti Vyriausybės galimybes išgyventi nepasitikėjimo balsavimą, jis kartu prisidėtų prie šalies biudžeto deficito augimo, kuris jau dabar reikšmingai viršija ES taisyklėse numatytą 3 proc. ribą. Europos investuotojų optimizmą vakar taip pat mažino JAV ir Kinijos prekybos konflikto grėsmė bei paskelbti ZEW instituto ekonominių lūkesčių rodikliai, kurie, nors ir išliko teigiami (22,7), buvo silpnesni nei prieš mėnesį.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
