Naftos rinka į JAV sankcijas Rusijai sureagavo nuosaikiai
JAV vakar pranešė įvedanti sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos kompanijoms – „Lukoil“ ir „Rosneft“, įskaitant kelias dešimtis jų dukterinių įmonių. Šių sankcijų tikslas – padidinti spaudimą ir priversti Rusiją rimtai sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje. Skaičiuojama, kad abi įmonės išgauna kiek daugiau nei pusę visos rusiškos naftos ir sudaro maždaug pusę šalies naftos eksporto – apie 3,1 mln. barelių per dieną. Naujos sankcijos apsunkins rusiškos naftos pirkėjų paieškas, kadangi verslo santykiai su sankcionuotomis įmonėmis gali užtraukti antrines JAV sankcijas, kurios gresia ir finansų institucijoms, atliekančioms mokėjimus.
Iš pirmo žvilgsnio šios sankcijos turi potencialo reikšmingai paveikti Rusijos pajamas, tačiau jų efektyvumas didele dalimi priklausys nuo to, kaip griežtai jos bus įgyvendinamos. Po paskelbimo „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 4 proc. ir priartėjo prie 65 USD už barelį. Atsižvelgiant į sankcijų mastą, rinkos reakcija išlieka gana nuosaiki, nes naftos rinkoje stebimas besiformuojantis pasiūlos perteklius, kuris, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) skaičiavimais, kitais metais gali siekti apie 4 mln. barelių per dieną – tai panašus kiekis, kiek eksportuoja sankcionuotos Rusijos įmonės.
JAV akcijų biržos prekybos sesijos pabaigoje atšoko, tačiau dieną vis tiek užbaigė giliai raudonoje zonoje. NASDAQ nuo aukštumų atsitraukė 0,93 proc., o S&P 500 – 0,53 procento. Tarp sektorių labiausiai krito pramonės (-1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,9 proc.) įmonės, o labiausiai kilo energetikos (+1,3 proc.) sektorius. Investuotojus toliau neramina neapibrėžtumas dėl JAV ir Kinijos prekybos santykių, po to kai Trumpas pareiškė, jog planuojamas jo susitikimas su Kinijos vadovu gali ir neįvykti. Dabar visas dėmesys krypsta į šį savaitgalį Malaizijoje vyksiantį JAV iždo sekretoriaus S. Bessento susitikimą su Kinijos vicepremjeru He Lifengu.
„Tesla“ akcijų kaina vakar krito 3,5 proc., po prekybos valandų paskelbus trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus. Nors dėl geresnių, nei prognozuota, „Model 3“ pardavimų pajamos viršijo analitikų lūkesčius ir pasiekė 28,1 mlrd. USD (tai yra 11,6 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai), pelnas vienai akcijai (EPS) siekė 0,50 USD ir prasilenkė su prognozuotais 0,54 USD. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelningumas (EPS) sumažėjo 31 proc. dėl ženkliai išaugusių veiklos sąnaudų.
Dauguma Europos biržų vakar fiksavo neigiamus rezultatus. STOXX 600 traukėsi 0,18 proc., labiausiai smukus informacinių technologijų (-1,77 proc.) ir pramonės (-0,5 proc.) sektoriams. Indeksą aukštyn daugiausia kėlė energetikos (+1,4 proc.) ir nekilnojamojo turto (+1,2 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 0,74 proc., Prancūzijos CAC – 0,63 proc., Italijos FTSE MIB – 1,03 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas sumažėjo 0,4 procento. Politikos naujienose – vakar pranešta, kad Europos Komisija rengia prekybos priemonių planą, kuriuo ES galėtų atsakyti į Kinijos ketinimus įvesti eksporto kontrolės priemones retiesiems metalams, taip siekiant sustiprinti Europos Sąjungos derybines pozicijas.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
